Limfinio audinio sankaupa nosiaryklės skliaute vadinama ryklės tonzile (tonsilla pharyngea), arba adenoidais. Normaliai po 10-12 metų amžiaus ryklės tonzilė pradeda mažėti ir išnyksta apie 20 metus. Dėl anatominio ryšio su ausies trimito rykline anga šios tonzilės padidėjimas turi reikšmingos įtakos vidurinės ausies ligoms; lėtinė adenoidų infekcija gali turėti įtakos vidurinės ausies ir prienosinių ančių ligoms. Ryklės tonzilės uždegimas skirstomas į ūminį, ūminį pasikartojantį ir lėtinį. Ūminis pasikartojantis adenoiditas nustatomas, kai liga kartojasi 4 ir daugiau kartų per pusę metų, tarp epizodų nebūna klinikinių simptomų.

Etiologija. Infekcinės kilmės adenoiditą dažniausiai sukelia streptokokai, stafilokokai, MoraxeUa catarrhalis, Neisseria, anaerobai, virusai. Ūminio pasikartojančio ir lėtinio adenoidito atsiradimui svarbios reikšmės turi ir neinfekcinis uždegimas, sukeltas gastroezofaginio refliukso, ypač mažų vaikų.

Klinika. Ūminis ir ūminis pasikartojantis adenoiditas. Pagrindiniai simptomai - pūlingos išskyros iš nosies ir į nosiaryklę, nosies už gulimas, karščiavimas, knarkimas, kuris išnyksta po infekcijos epizodo. Dažnai dėl sutrikusios ausies trimito funkcijos nustatomas ūminis vdurinės ausies uždegimas, serozinis otitas.

Lėtinio adenoidito pagrindiniai simptomai - nuolat esančios išskyros iš nosies ir/ar į nosiaryklę, pasunkėjęs kvėpavimas pro nosį, užsitęsęs kosulys dėl nutekančio rykle sekreto, nemalonus kvapas iš burnos, lėtinė intoksikacija, sutrikusi klausa.

Adenoidito diagnozė grindžiama endoskopiniu nosies ertmės ir nosiaryklės tyrimu (priekine, užpakaline rinoskopija, fibronazofaringoskopija) - matosi paburkęs, paraudęs nosiaryklės limfinis audinys, padengtas gleivingu ar gleivingai pūliniu apnašu, supūliavusiais folikulais. Anemizavus nosies gleivinę, simptomų nesumažėja.

Diferencinė diagnozė. Ūminį ir ūminį pasikartojantį adenoiditą reikia skirti nuo viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, ūminio ir ūminio pasikartojančio bakterinio rinosinusito. Lėtinį adenoiditą reikia skirti nuo lėtinio rinosinusito, gerklų ir ryklės refliukso. Diagnozuoti padeda ligos trukmė, bakterinės infekcijos požymiai, endoskopinis nosies ir nosiaryklės tyrimas, kai esti indikacijų, prienosinių ančių rentgeninis tyrimas. Vidurinės ausies uždegimas dažnesnis sergant adenoiditu.

Gydymas. Skiriamas antibakterinis gydymas pagal pasėlio rezultatus. Pasikartojantis ūminis ir lėtinis adenoiditas gydomi chirurginiu būdu.