Etiologija. Arterine hipertenzija serga nuo 1% iki 3% vaikų ir paauglių. Vaikams priešingai nei suaugusiems gerokai dažniau pasitaiko antrinė arterinė hipertenzija (80-90%). Dažniausiai vaikų antrinę hipertenziją sukelia inkstų ligos (glomerulonefritas, lėtinis pielonefritas, inkstų funkcijos nepakankamumas, inkstų arterijų stenozė ir kt.), rečiau kraujagyslių, endokrininės ir nervų sistemos ligos.
Patogenezė. Sergant inkstų parenchimos ir kraujagyslių ligomis, arterinis kraujospūdis pirmiausia padidėja dėl suaktyvėjusios renino-angiotenzino sistemos ir hipervolemijos.
Aortos koarktacija, arterioveninė fistulė ir policitemija pakeičia kraujotaką ir inkstų funkciją, todėl kraujospūdis padidėja. Kai esti aortos koarktacija, sumažėja sisteminis kraujo tekėjimo greitis ir ypač - inkstų kraujotakos greitis. Todėl padidėja renino išskyrimas ir aktyvinama renino-angiotenzino-aldosterono sistema. Sergantiesiems policitemija, esant arterioveninei fistulei, padidėja periferinis kraujagyslių rezistentiškumas. Kai sergama feochromocitoma arba yra hiperinsulinizmas, hipertenzija atsiranda dėl padidėjusio kraujagyslių periferinio rezistentiškumo ir simpatinės nervų sistemos aktyvumo. Arterinį kraujospūdį kontroliuoja pailgųjų smegenų motorinis centras. Hipoksija, smegenų spaudimas ir C02 tiesiogiai stimuliuoja šį centrą. Dėl to padidėja simpatinės nervų sistemos tonusas ir karaujagyslių rezistentiškumas. Vaistų sukeliamos hipertenzijos priežastys yra įvairios. Vaistai gali sulaikyti natrį ir vandenį organizme (rnineralkortikoidai, gliukokortikoidai), aktyvinti simpatinę nervų sistemą (dekongestantai, pseudoefedrinas), slopinti kortizolio apykaitą (likorinas), sukelti kraujagyslių spazmą (ciklosporinas, FK-506). Hipertenzija atsiranda 20% nudegusių ligonių, po kojų liginimo operacijų, tempiant lūžusius kaulus ir taisant kelių kontraktūras. Tuomet jos priežastis - skausmas ir nugaros smegenų stimuliavimas. Pilvo sienos defekto užtaisymas gali sukelti naujagimiams hipertenziją, nes spaudžiami inkstai ar jų kraujagyslės, taip pat aktyvinama renino-angiotenzino-aldosterono sistema. Vaikams kraujospūdis neretai būna didesnis, kai matuojamas gydytojo kabinete nei namuose ar mokykloje. Tai vadinama „baltojo chalato" sindromu. Manoma, kad jo priežastis yra simpatinės nervų sistemos tonuso padidėjimas.
Klinika. Kūdikystėje antrinės hipertenzijos simptomai yra nespecifiniai. Liga gali reikštis fizinės raidos sulėtėjimu, plaučių ir širdies funkcijos nepakankamumu, nervų sistemos pažeidimo simptomais, kartais ji prasideda hipertenzine krize. Visiems naujagimiams ir kūdikiams, kuriems yra traukulių ar encefalopatija, reikėtų įtarti arterinę hipertenziją ir matuoti kraujospūdį. Paprastai antrinės hipertenzijos simptomai priklauso nuo pirminės ligos.
Pirminės ir antrinės hipertenzijos klinika gali skirtis. Antrine arterine hipertenzija dažniau serga jaunesnio amžiaus vaikai (11,4±3,9 m.), o pirmine - vyresni vaikai (14,7±1,8 m.). Sergant pirmine hipertenzija, daug dažniau pasitaiko nutukimas, galvos skausmų, nuovargis, kardialgijų, tachikardija. Sergantiesiems antrine hipertenzija gerokai dažniau nustatoma nepakankama mityba, blyškumas ir besimptomė ligos eiga. Jei kraujospūdis būna ilgiau padidėjęs, paprastai pažeidžiami organaitaikiniai. Vaikams pirmiausia atsiranda akių dugno pakitimų ar pažeidžiama širdis. Akių dugno pakitimų būna dviem trečdaliams vaikų, sergančių tiek pirmine, tiek antrine hipertenzija. Dažniausiai nustatoma hipertoninė angiopatija, kuriai būdingos susiaurėjusios, spazminės arterijos ir padidėjęs venų vingiuotumas. Svarbus organų pažeidimo simptomas - albuminurija, nes gerai koreliuoja su hipertenzija, taip pat su inkstų, akių ir širdies komplikacijomis. Dažnai būna EKG pakitimų. Paprastai aptinkami sutrikę repoliarizacijos procesai, rečiau kairiojo skilvelio hipertrofija. Echoskopinių širdies pažeidimo požymių pasitaiko retai.
Diagnostika. Renkama ligos anamnezė ir ligonis tiriamas objektyviai. Atliekami bendri kraujo ir šlapimo, biocheminiai, imuniniai, ultragarsiniai, radiologiniai tyrimai. Tiriant vaiką, kurio kraujospūdis padidėjęs, reikia nustatyti, ar jis nuolat esti padidėjęs, ar yra rizikos veiksnių, gretutinių ligų, taip pat įvertinti, ar pažeisti organaitaikiniai, nustatyti hipertenzijos priežastį (pirminė, antrinė) ir parinkti geriausią gydymo metodą. Arterinės hipertenzijos kriterijai pateikiami „Vaikų ligų" vadovėlio II tomo skyriuje „Arterinė hipertenzija". Vaiką reikia siųsti nefrologo konsultacijai, nes daugumai (>80%) ligonių būna renovaskulinė hipertenzija.
Gydymas. Normalus arterinis kraujospūdis - labai svarbus sveikatos rodiklis. Daugeliui vaikų kraujospūdis mažėja, jei kontroliuojamas ligonio kūno svoris, vengiama streso, ribojami skysčiai ir nevartojama druskos. Vaikai ir paaugliai turi nevartoti geriamųjų kontracepcinių priemonių, dekongestantų, gliukokortikoidų, alkoholio, likorino ir nerūkyti. Arterinės hipertenzijos gydymas vaistais pateikiamas „Vaikų ligų" vadovėlio II tomo skyriuje „Arterinė hipertenzija". Kraujospūdį mažinančių vaistų skiriama tiek, kad arterinis kraujospūdis būtų ties 50 procentile. Antihipertenzinis gydymas apsaugo organus nuo pažeidimo.
Sergantiems inkstų ligomis ypač svarbus renoprotekcinis poveikis - mažėja proteinurija, ilgiau nesutrinka inkstų funkcija. Labiausiai antiproteinuriniu veikimu pasižymi AKF inhibitoriai (enalaprilis, ramiprilis), kalcio kanalų blokatoriai (verapamilis, lacidipinas, tarka), angiotenzino receptorių antagonistai. Jeigu arterinis kraujospūdis kontroliuojamas blogai, pažeidžiami organaitaikiniai (gali ištikti inkstų funkcijos nepakankamumas, insultas, miokardo infarktas, retinopatija), galimos įvairios komplikacijos (hipertenzinė krizė ir kt.).
