Bakterinis tracheitas, arba membraninis laringotracheobronchitas, - sunkus bakterinis pogerklio uždegimas. Tai reta, bet sunki liga. Dažniau juo serga vyresni nei vienerių metų vaikai.

Etiologija. Ligos pradžia - virusinė. Bakterinį tracheitą sukelia po virusinės infekcijos prisimetusi bakterinė superinfekcija. Dažniausiai bakterinio tracheito sukėlėjas yra Staphylococcus aureus. Tačiau šią ligą taip pat gali sukelti Strcptococcus pneinnoniae, A grupės B hemolizinis streptokokas.

Patogenezė. Ligos metu atsiranda gerklų, trachėjos, bronchų, kartais ir plaučių uždegiminė edema ir pūlinga sekrecija, trachėjoje susidaro pseudomembranų. Kvėpavimo takų gleivinė išopėja, atsiranda mažų pūlinukų, pogleivio edema. Pažeidžiami smulkieji bronchai ir alveolės. Progresuoja viršutinių, vėliau ir apatinių kvėpavimo takų obstrukcija, kvėpavimo nepakankamumas, taip pat intoksikacija.

Klinika. 1-2 savaites ligoniui būdingi ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymiai ir stridoras. Vėliau būklė staigiai blogėja, per kelias valandas ryškėja dusulys, intoksikacija, karščiavimas, gali sutrikti sąmonė. Atsiranda viršutinių kvėpavimo takų obstrukcijos ūminių požymių - stridoras, kai dalyvauja pagalbiniai kvėpavimo raumenys, cianozė, tachipnėja. Taip pat būdingi ir apatinių kvėpavimo takų obstrukcijos požymiai (švokštimas, krepituojantys karkalai), kurie progresuoja. Liga gali komplikuotis pneumonija ir toksinio šoko sindromu.

Diagnostika. Diagnozei patvirtinti daromas skreplių ir kraujo pasėlis. Kraujyje randama leukocitozė su leukocitų formulės nuokrypiu į kairę, krūtinės ląstos rentgenogramoje - uždegiminių pakitimų.

Diferencinė diagnostika. Bakterinį tracheitą tenka skirti nuo sunkaus stenozuojančio laringito ir epiglotito. Kartais staigiai blogėjanti būklė gali būti panaši į kvėpavimo takų svetimkūnį.

Gydymas. Vaikas pradedamas gydyti kaip sergantis stenozuojančiu laringitu, tačiau atsako į tokį gydymą nebūna. Skiriama intensyvi deguonies terapija, dažnai reikia agresyvaus kvėpavimo takų praeinamumą atitaisančio gydymo, t.y. trachėjos intubacijos (kaip sergant epiglotitu). Kvėpavimo takų praeinamumui palaikyti reikalingos dažnos bronchoskopijos ar bronchų lavažai, kartais prireikia ir dirbtinio plaučių ventiliavimo. Būtina greitai pradėti atitinkamą antibakterinį gydymą: tuomet oksacilinas (100-200 mg/kg per parą) ar vankomicinas (40 mg/kg per parą, dalijant į 3 dalis) derinamas su ceftriaksonu (100 mg/kg per parą, dalijant į 2 dalis). Hemodinamikos ir homeostazės korekcijai į veną skiriama skysčių.