Inkstų gliukozurija (IG) - padidėjusi gliukozės ekskrecija esant normaliam jos kiekiui kraujyje. IG gali būti pirminė ir antrinė (kai sergama kitomis tubulopatijomis: Fankonio sindromu, Vilsono liga, tirozinemija, Lou sindromu).

Normaliomis sąlygomis gliukozė beveik visa rezorbuojama proksimaliniuose vingiuotuose inkstų kanalėliuose. Normaliai gliukozės šlapime gali būti iki 8,5 mmol/1. Gliukozė rezorbuojama per bendrąjį gliukozės natrio transporterį dar vadinamą SGLT1,2 ir GLUT1,2 grupės baltymais. Genai, kurie koduoja SGLT1, randami 22 chromosomoje.
Klinika. Pirminė IG - tai nepiktybinė liga, kuri dažniausiai nustatoma atsitiktinai tiriant šlapimą (radus gliukozurija). Žinomi 3 jos tipai: A, B ir O. Esant A tipui, būna gliukozurija, sumažėja gliukozės slenkstis ir didžiausias gliukozės reabsorbcijos greitis. Kai esti B tipas, sumažėja gliukozės slenkstis ir normalus reabsorbcijos greitis. O tipo gliukozurijai būdinga visiškai sutrikusi gliukozės reabsorbcija, polidipsija, poliurija, silpnumas, fizinės raidos atsilikimas, o badaujant - dehidracija ir ketozė. Plazmos gliukozės koncentracija, gliukozės toleravimo testas, serumo insulino koncentracija, glikolizinto hemoglobino koncentracija, serumo elektrolitų, bikarbonato, fosforo ir šlapimo rūgšties koncentracija būna normali. Šlapimo fosfatų, natrio, kalio ir bikarbonato frakcinė ekskrecija taip pat esti normali, aminoacidurijos nebūna. Sergančiojo IG šlapime gliukozės kiekis gali būti nuo 2 iki 100 g per parą.

Gydymas. Pirminės IG specialiai gydyti nereikia. Svarbu, kad ligonis gautų pakankamai angliavandenių.