SIMPTOMAI

• Nuovargis, prasta nuotaika, irzlumas.

• Sumažėjęs darbingumas.

• Galvos bei sąnarių skausmai.

• Miego sutrikimai.

Sukėlėjai

Didžiausią poveikį organizmui turi: oro drėgmė, oro slėgis, oro masių frontai, oro įsjelektrinimas (jonizacija), ilgosios magnetinės bangos. Šie klimato faktoriai sukuria specifinius reiškinius — feną, mistralį, borą (bora — smarkus šaltas kalnų vėjas, mistralis — šaltas, sausas, stiprus šiaurės vakarų vėjas, fenas — šiltas sausas vėjas).

Fizinės priežastys

Kiekvieno žmogaus organizmas reaguoja į oro pokyčius — netgi tada, kai jis to nejaučia. Kai kada šie pokyčiai gana juntami — vieną dieną esame nervingi, kitą žvalūs, trečią — dirglūs. Trečdalis Vidurio Europos gyventojų skundžiasi padidintu jautrumu oro permainoms — moterys dažniau nei vyrai, vaikai ir paaugliai — rečiau nei vyresnio amžiaus žmonės. Oro permainos — tai stimulas, dirgiklis. Vieno žmogaus organizmas lengvai pakelia bet kokį dirginimą, kito — sunkiai.

Psichologinės priežastys

Neurotikai stipriai reaguoja j meteorologinių sąlygų pokyčius, beje, vyrai labiau nei moterys. Sergančiųjų depresija, alkoholizmu, narkomanija bei turinčių liguistą poreikį vaistams asmenų savijauta taip pat pablogėja. Nenuostabu, kad orams keičiantis blogiau jaučiasi ir sergantys psichosomatinėmis ligomis. Atmosferos dirgikliai veikia ir fiziškai, ir psichiškai.

Klimato sąlygojamos priežastys

Aukšto slėgio srities pakraščiuose meteorologinės sąlygos dažniausiai pastovios, tačiau oro masės nejuda ir prie Žemės paviršiaus esančiuose jų sluoksniuose yra daug teršalų. Tiesą sakant, nėra jokio atmosferinių dirgiklių poveikio, bet, nepaisant to, šiomis dienomis gydytojų laukiamieji perpildyti. Policijos ir draudimo kompanijų statistika teigia, kad tomis dienomis padvigubėja eismo nelaimių bei nelaimingų atsitikimų įmonėse. Kokios gi priežastys? Šiomis dienomis išsiskiria daugiau hormono serotonino — jį gamina daugelis organizmo ląstelių bei žarnų gleivinė. Be to, daug serotonino yra ir centrinėje nervų sistemoje — tai įrodo, kad jis veikia psichiką. Serotoninas didina agresyvumą, nervingumą, nekantrumą, išsiblaškymą, t. y. sudaro prielaidas nelaimingam atsitikimui. Esant nusistovėjusioms oro masėms, padaugėja nelaimių ir buityje — tai gerai žino ugniagesių bei greitosios pagalbos tarnybos. Jautrūs oro permainoms asmenys tampa išsiblaškę — kyla daugiau gaisrų, nukenčiama nuo elektros prietaisų, dažniau griūvama. Dažniausiai nukenčia moterys ir vaikai.

Laboratoriniai tyrimai

Laboratorijoje ištyrus šlapimą, galima tiksliai diagnozuoti padidintą jautrumą oro permainoms; gydytojas patars, kokių profilaktinių priemonių reikės imtis. Nustatomas įvairių, šlapime esančių medžiagų kiekis, kurio nukrypimai nuo normalių dydžių parodo, kokio gydymo reikėtų imtis.

Šlapimo sudėties pokyčiai, kai padidėjęs jautrumas oro permainoms:

• serotoninas: padidėjęs jo kiekis sukelia dirglumą, miego sutrikimus, migreną, pykinimą, surandėjusių vietų skausmą, pulso padažnėjimą, dusulį, karščio bei drebulio priepuolius, slogą, jungiamojo audinio uždegimą ir t. t.;

• adrenalinas: sumažėjęs jo kiekis sukelia apatiją, mažą kraujo spaudimą, nuovargį, depresiją, išsiblaškymą, cukraus kiekio kraujyje sumažėjimą, dėl kurio staiga kyla noras valgyti ar smaližiauti;

• skydliaukės hormonai: jei padidėja jų sekrecija, pagreitėja medžiagų apykaita, daugiau prakaituojama, padidėja aktyvumas, plaukų slinkimas, pradedama viduriuoti, kyla alerginės reakcijos, padidėja jautrumas karščiui ir šalčiui, padažnėja pulsas;

• 1tipo ar 2 tipo skydliaukės hiperaktyvumas (1 tipas — padidėjusi serotonino sekrecija, 2 tipas — sumažėjusi adrenalino sekrecija) sukelia atitinkamai 1 ar 2 tipo simptomus. Esant 2 tipui, gali atsirasti ir nepagrįstos baimės jausmas, negalavimai per mėnesines ar jų ciklo sutrikimai bei sumažėjęs lytinis pasitenkinimas.

Seniai išbandytos priemonės

Medikamentai

Juos skiria gydytojas; medikamentai tik slopina simptomus:

• jei per daug serotonino — skiriami vadinamieji serotonino blokuotojai,

• jei per daug tiroksino (skydliaukės hormono) — tiroksino blokuotojai,

• jei per maža adrenalino — inkstų veiklą stimuliuojantys medikamentai.

Šie medikamentai gali būti skiriami tik esant būtinybei, jie parduodami tik su receptu, nes turi šalutinį poveikį. Jie būtini, pvz., jei kankina labai stiprūs galvos skausmo priepuoliai.

Elektroterapija

Yra aparatų, mažinančių teigiamų jonų kiekį, taip pat aparatų gydyti nuolatiniu elektrostatiniu lauku ar elektromagnetiniu lauku bei elektrosedacija.

Dėmesio: šie aparatai gerina ne kiekvieno paciento būklę. Pasitarkite su pardavėju ir paprašykite, kad leistų parsinešti namo ir išbandyti. Jei padės — įsigykite.

Akupunktūra

Patyręs akupunktūros specialistas gali sureguliuoti serotonino, tiroksino ir adrenalino kiekį. Verta pabandyti!

Kneipo vandens procedūros

Jei esate pernelyg jautrūs oro permainoms, Jums tiks visos natūropatinės pastoriaus Kneipo procedūros — jos grūdina organizmą. Deja, besiskundžiantys šiuo negalavimu neretai raukosi, kai jiems pasiūlomos šalto vandens procedūros, oro vonios, masažas šepečiu, vaikščiojimas po rasą ir kt. Pradėkite nuo kasdienio kontrastinio dušo: 2 min. šiltas, 5 sek. — šaltas; pakartokite keletą kartų ir būtinai užbaikite šaltu vandeniu.

Aromatinės vonios

Vakarais, ypač kritinėmis oro pokyčių dienomis, šilta vonia — tikra palaima. Ji skatina kraujotaką ir didina organizmo atsparumą. Voniai tinka šie vaistingieji augalai: eukaliptas, pievų gėlių mišinys, kamparas, mėta, rozmarinas, šalavijas, čiobrelis ir kadagys. Į vonią galite įlašinti šių augalų eterinio aliejaus ar pasigaminti šių augalų nuovirą ir supilti į vonią.

Receptas: 200 g vaistingųjų augalų (kurio nors vieno, ar jų mišinio) užplikyti 11 verdančio vandens, leisti 5 min. pritraukti, nukošti. Nuovirą supilti į vonią prieš pat maudymąsi.

Švelni prakaitavimą skatinanti priemonė

Sauna

Jei norite sustiprinti organizmą — dažnai lankykitės saunoje, šaltuoju metų laiku — kas 8 — 14 dienų. Pradžioje kaitinkitės tik 5 min., vėliau buvimo laiką pamažu ilginkite.

PROFILAKTIKA

• Grūdinkitės: bet kokiu oru — netgi lyjant ar žiemą — nevenkite vaikščioti gryname ore. Skirkite tam kasdien po pusvalandį — Jūsų sveikata to verta.

• Vartokite pilnaverčius ir lengvai virškinamus maisto produktus. Antsvoris ir sunkiai virškinami patiekalai ne tik nestiprina organizmo, bet netgi jį alina.

• Valgykite daug biologiškai vertingų maisto produktų, daržovių, vaisių, pieno produktų; vartokite kuo mažiau mėsos — netgi neriebios, verčiau valgykite žuvį.

• Jei norite išvengti blogos savijautos periodų — su-sirūpinkiote profilaktika. Čia Jums gali pagelbėti, t. y. laiku įspėti, meteorologinė tarnyba. Psichologiškai pasiruoškite atmosferiniams pokyčiams — sunkiomis dienomis imkitės lengvesnės veiklos nei įprastomis.