Vaistų nuo kosulio yra pačių įvairiausiu. Kad suvoktume, kodėl vienu atveju skiriami vienokie, kitu - kitokie, o informaciniame lapelyje įspėjama, kad negalima vaistų nuo kosulio maišyti, turime suprasti irtai, kas vyksta mažajam ligoniukui kosėjant.
Kosulio "veikimo mechanizmas"
Kosulys - tai apsauginė organizmo reakcija, kūno refleksas, kurio metu iš kvėpavimo takų stipriai išpučiamas oras, kartu pašalinantis gleives, bakterijas ir virusus. Kosulys atsiranda dirginant klajoklio nervo galūnėlių receptorius, kurių gausu užpakalinėje nosiaryklės dalyje, apie gerklas, trachėjoje ir stambiųjų bronchų gleivinėje. Smulkiuosiuose bronchuose ir plaučių alveolėse tokių receptorių nėra. Štai kodėl viršutinių kvėpavimo takų uždegimo (faringito, sinusito, laringito, bronchito) metu vaikas atkakliai kosėja, o esant plaučių uždegimui jo gali ir visai nebūti. Kvėpavimo takų gleivinės paviršius išklotas dviejų rūšių ląstelėmis -taurinėmis ir virpamojo epitelio. Taurinės ląstelės gamina didžiąją dalį gleivių, kurios sugaudo visus virusus ir bakterijas, j kvėpavimo takus patekusias dulkes. Virpamojo epitelio ląstelės milijonais savo nuolat judančių žiuželių stumia šias gleives ir patekusius svetimkūnius j viršų, kad vaikas galėtų jas iškosėti. Esant didesniam gleivių kiekiui, dirginamos klajoklio nervo galūnėlės, tad imama kosėti.
Kodėl kosulys kankina sergant sloga, sinusitu, adenoidų uždegimu? Tuomet nosiaryklėje kaupiasi gana daug sekreto, nes tik nedidelė dalis jo išvarva pro nosį. Didžiąją dalį nosies gleivinės virpamojo epitelio žiuželiai stumia ne j išorę, nosies landų link, bet žemyn j nosiaryklę. Nosiaryklėje esantis sekretas dirgina nervų receptorių galūnėles, todėl sloguojantis mažylis kosėja.
Vaikas gali kosėti sirgdamas kvėpavimo takų alerginėmis ligomis (bronchų astma, alerginiu rinitu). Tuomet kosulio refleksą lemia ne tik padidėjusi kvėpavimo gleivinės sekrecija, bet ir esantis bronchų spazmas. Vaikui sergant bronchine astma, nebūtinai būdingi dusulio priepuoliai, bet ši liga gali pasireikšti "atkaklaus" kosulio priepuoliais (tai vadinamasis bronchų astmos kosulys.
Vaikas kosėti gali sirgdamas skrandžio ligomis, kai rūgštus jo turinys pakyla aukštai iki viršutinių kvėpavimo takų, dirginama nosiaryklės gleivinė. Vaikas gali kosėti ir patekus j kvėpavimo takus svetimkūniui.
Kosulį veikiančių vaistų įvairovė
Pagrindinės vaistų grupės yra bronchus plečiantys, atsikosėjimą lengvinantys (skystinantys gleives) ir jį slopinantys vaistai, preparatai, kurių sudėtyje yra gleivinės paburkimą mažinančių ir neleidžiančių kilti alergijai medžiagų.
Bronchus plečiantys vaistai. Dažniausiai vartojamas "Ventolin" - inhaliatorius arba sirupas. Veikia 4-6 vai. Taip pat spazmus atpalaiduoja augaliniai preparatai su čiobreliais, gysločiais.
Atsikosėjimą lengvinantys vaistai. Juos sudaro dvi grupės: skatinantys kosulį ir skystinantys gleives.
Vaistai skatinantys kosulį. Refleksiškai (t.y. stimuliuojamas kosulio refleksas) veikia augaliniai preparatai, sudaryti iš kelių, vienas kitą papildančių komponentų ("Hustągil", pertusinas, "Hedelix" ir kt). Sie vaistai ne tik stimuliuoja kosulio refleksą, bet ir turi gleives skystinančių ir šiek tiek bronchus atpalaiduojančių savybių. Tik labai svarbu žinoti, ar vaikas nėra alergiškas žolelėms. Sintetiniai mukolitikai (skystinantys gleives) - acetilcisteinas, ambroksolis, karbocisteinas. Jie stirnai skystina gleives.
Kosulį slopinantys vaistai ("Paxeladine", "Toclase"). Šiuos preparatus prireikus, pavyzdžiui, kai kosulys sausas, trikdantis miegą, gali vartoti ir vaikai, nes jie malšina kosulį, neslopindami kvėpavimo centro.
Sudėtiniai preparatai, veikiantys kosulį, slogą, saugantys nuo alergijos. Mažyliams tinka "Actifed", "Actifed Expectorant", "Actifed CL".
Kada slopinti, o kada skatinti?
Kosulio priežastys įvairios, todėl kiekvienu atveju gali tekti gydyti kitaip. Vaikų kosulys dažniausiai būna kvėpavimo takų infekcijos požymis. Taigi dažniausiai jį gydome vadovaudamiesi vaizdingu posakiu: kosulys - tai plaučių sarginis šuo. Gerą sarginį šunį skatiname lojant ginti, o ne tylėti. Ir kosulį, remdamiesi šia logika, dažniausiai stengiamės skatinti, o ne slopinti, ir tik retkarčiais šiek tiek prilaikyti, kad mažasis ramiai pailsėtų. Slopinti jį tenka tik tada, kai kosulys visai neproduktyvus, sausas ir labai varginantis. Svarbu, kad kosulys būtų slopinamas trumpą laiką -vieną dvi ligos dienas, o vėliau, jam "suminkštėjus", galima ir skatinti. Kartais kosuliui slopinti nereikia vaistų - pakanka jo neskatinti. Mamos dažnai griebiasi saviveiklos ir savarankiškai gydomam ligoniukui kartu duoda ir kosulį slopinančių, ir jį skatinančių vaistų. Toks gydymas nelogiškas. Dar reikėtų paminėti, kad, gydant mažojo kosulį, pirmiausia reikia atpalaiduoti kvėpavimo takus, o tik paskui skystinti sekretą ir skatinti kosulį. Kitaip mažylis dus dėl didelio skreplių kiekio ir negalės jų iškosėti. Svarbu žinoti, kad kosulį palengvins pakankamas skysčių kiekis. Net jeigu vaikui duosime kosulį lengvinančių, gleives skystinančių vaistų, o vaiko organizme trūks skysčių, tai vaistai tiesiog neveiks ar veiks nesmarkiai, nes gleivės turi turėti iš ko skystėti. Taigi pakankamas skysčių kiekis - pirmoji ir pagrindinė sąlyga kosuliui lengvinti.
Kai mažylis "užloja“
Kai užpuola ūmus laringitas, apima baimė, nes dažniausiai naktį mažylis staiga pradeda kosėti "lodamas" ir dusti. Brangi kiekviena minutė, tad reikia kuo skubiau slopinti priepuolį.
Laringitu (arba krupu) vadinamas ūmus gerklų uždegimas. Ligą sukelia virusai. Tuomet prasideda gerklose esančių balso klosčių ir trachėjos uždegimas, todėl paburksta balso klosčių gleivinė. Mažylio gerklų spindis ir taip mažas - apie 4 mm, todėl gleivinei paburkus ji sumažėja - ligoniukui sunku kvėpuoti, jis gali pradėti dusti. Ko griebtis? Kuo greičiau mažinkite gleivinės paburkimą. Kai naktį vaikas pradeda dusti, negali įkvėpti oro, reikia kuo skubiau kviesti greitąją pagalbą. Kuo vaikas mažesnis, tuo didesnis pavojus.
Kol gydytojas atvyks. Pirmoji priemonė - šilti garai. Neškite į vonios kambarį, kur paleistas karštas vanduo, įjunkite drėkintuvą, pastatykite prie lovytės verdantį arbatinuką. Kai kuriems vaikams padeda grynas oras, bet kiek baisoka nešti dūstantį vaiką į balkoną ar lauką. Stenkitės nuraminti, kad neverktų. Jei turite, pasinaudokite inhaliatoriumi. Priepuolį gali palengvinti šiltas krūtinės kompresas. Kvėpuoti lengviau ne gulint, o esant stačiam. Kilus laringito priepuoliui menkai padeda bronchus plečiantys vaistai, kurie tinka sergant bronchitu, o ne esant gleivinės paburkimui. Esant sausam kosuliui galima duoti preparatų, kurie slopina kosulį.
Pagelbėja hormonai (tabletės, injekcijos ar vartojami per specialų inhaliatorių) ir adrenalino inhaliacijos (atliekamos stacionaro sąlygomis, nes reikia specialaus inhaliatoriaus). Pas "lojantį" ligoniuką atvykęs gydytojas paprastai suleidžia vienkartinę hormonų injekciją. Kartais tėvais nesuprasdami išsigąsta, kuo čia dėti hormonai, bet jie vieninteliai greičiausiai sumažina gleivinės paburkimą. Tėvai, kurių mažyliams dažnai kartojasi laringitas, paprastai turi netgi kelias hormonų tabletes kritiniams atvejams. Atminkite. Jei kūdikis net nekosėja, o tik yra prikimęs, reikėtų nedelsiant pasikonsultuoti su gydytoju. Mažylis gali susirgti pavojinga liga -epigliotitu, kai išburksta ne gerklose esančios balso stygos, bet ir antgerklis. Ligai būdinga tai, kad mažylis visai praranda balsą, jam teka seilės. įtarus ją, reikia kuo skubiau važiuoti į ligoninę, nes kyla didelė uždusimo tikimybė.
Naminės priemonės palengvina kosulį
Inhaliacijos. J karšto vandens puodą, inhaliatorių, drėkintuvą įpilkite vaistažolių nuoviro, įlašinkite eterinio aliejaus ir pamokykite mažylį giliai kvėpuoti. Kuo inhaliatorius pranašesnis už kvėpavimą virš puodo? Inhaliatoriaus skleidžiamos garo dalelės susmulkinamos ir giliau patenka į kvėpavimo takus. Inhaliacijos su druska ir jodu dezinfekuoja. Tinkamos vaistažolės: pipirmėtės, eukaliptų lapai, čiobreliai. Tačiau jeigu vaikas alergiškas, geriau rinktis inhaliacijas su soda, druska ar tiesiog pašildytu mineraliniu vandeniu.
■ Eteriniai aliejai. Krūtinę mažyliui galite įtrinti tepalu su eteriniu aliejumi, pvz., "Rezorban", "Hustagil". Galima įtrinti padukus, delniukus. Tepalo reikia nedaug - apie 1 cm juostelės, bet reikia gerai įtrinti.
■ Garstyčios. Jos šildydamos odą išskiria eterinius aliejus, kurie dirgina nervų šakneles. Po garstyčių lapeliais sustiprėja audinių kraujotaka, mažėja uždegimas.
■ Kojų ir rankų kaitinimas. Pamerkite iki kelių kojas, rankas iki alkūnių į šiltą vandenį su jūros ar valgomąja druska. Poveikis: šildomos galūnės sušyla, išsiplečia kraujagyslės, į jas patenka kraujo perteklius iš paburkusių kvėpavimo takų gleivinės, todėl sumažėja kvėpavimo organų gleivinės paburkimas, tampa lengviau kvėpuoti.
■ Vibracinis masažas. Jis labai gelbsti, kai kosulys yra drėgnas. Baksnojant krūtinės ląstą, darant vibracinius judesius skatinamas bronchuose susikaupusio sekreto šalinimas. Krūtinės ląstą iš nugaros ir šonų baksnokite pirštų galais. Šiek tiek pamasažavę, paprašykite vaiko pakosėti ir toliau masažuokite. Procedūra turi trukti apie 5 min., ją galima pakartoti keletą kartų per dieną. Mažylio negalima masažuoti, jei jis turi temperatūros. Masažuojant taip pat pagerėja krūtinės ląstos organų kraujotaka, daugiau vaistinių medžiagų patenka į plaučių audinius, suaktyvėja medžiagų apykaita, jie geriau valosi.
