Kokie vaistai, dozės ir kitos natūralios priemonės mažina karštį?
Kai vaikas karščiuoja, dažniausiai griebiamės vaistų. Gal vertėtų išbandyti natūralius būdus, o prireikus vaistų, žinoti, kokie efektyviausi ir kiek jų mažajam skirti. Sergant aukščiausia temperatūra būna apie šeštą valandą vakaro. Karščiavimas yra nespecifinė organizmo apsaugos nuo infekcijos priemonė. Nustatyta, kad pradėjus karščiuoti organizme didėja interferono gamyba, intensyvėja apsauginių medžiagų - antikūnų gamyba, didėja leukocitų aktyvumas. Taigi temperatūrą mažinantys vaistai slopina paties organizmo gynybą nuo virusinės ar bakterinės infekcijos. Tačiau nereikia pamiršti, kad aukšta kūno temperatūra mažylį alina, neleidžia pailsėti ir trikdo kitų organų bei sistemų funkciją. Kai vaikui pakyla aukšta temperatūra, susiaurėja odos ir vidaus organų kraujagyslės, todėl padidėja deguonies poreikis, gali imti vystytis smegenų deguonies badas, pasireiškiantis traukuliais, o vyresniems vaikams - haliucinacijomis. Vykstant kraujotakos centralizacijai sutrinka šilumos išskyrimas j aplinką, todėl temperatūrą sunkiau numušti. Kiekvienas mažojo organizmas skirtingai reaguoja j pakilusią kūno temperatūrą. Kai kuriems mažyliams, kamuojamiems 38,5 °C temperatūros, net gali pradėti trikti kai kurios organizmo funkcijos. Jeigu vaiko nekamavo traukuliai, nenustatyta jokių nervų sistemos pažeidimu dėl komplikuoto gimdymo, jis gimė pilnai išnešiotas, tai temperatūros iki 38,3 °C mažinti nereikėtų. Jei kūdikiui ar vaikui temperatūra pakilo iki 39 °C, nelaukite, kol atvažiuos gydytojas, o stenkitės karštį numušti patys. Aukšta temperatūra netenka apsauginės funkcijos nuo infekcijos. Ypač jautrūs padidėjusiai temperatūrai yra tie kūdikiai ir vaikai, kuriuos yra kamavę traukuliai, turintys centrinės nervų sistemos sutrikimų, sergantys gretutinėmis lėtinėmis ligomis. Temperatūrą mažina vaistai, bet nepamirškite fizinių vėsinimo priemonių - aptrynimų, kompresų ir jokiu būdu neklostykite mažylio labai šiltai (vaikas atsidurs tarsi termose, tad temperatūra nekris). Gydytojai nerekomenduoja labai staiga numušti itin aukštą temperatūrą, nes mažąjį gali ištikti kolapsas (staigus kraujospūdžio sumažėjimas, dėl kurio labiausiai nukenčia centrinė nervų sistema).
Karščiuojant - gerti privaloma
Karščiuojantis vaikas netenka daug skysčių, nes padažnėja kvėpavimas, širdies veikla, pagausėja prakaitavimas. Mažėjant organizmo skysčių, mažėja cirkuliuojančio kraujo kiekis, jis tirštėja, blogėja periferinė kraujotaka -sutrinka šilumos išskyrimas į aplinką. Kad karščiuojančio vaiko temperatūrą būtų lengviau numušti, būtina sąlyga - mažasis turi gauti pakankamai skysčių. Taip bus palaikoma normali kraujotaka, organizmas geriau pašalins toksines medžiagas, kurių gausiai pasigamina pakilus temperatūrai. Laikomasi taisyklės - karščiuojantis vaikas gali nevalgyti, bet gerti skysčių tiesiog privalo. Su skysčiais turi gauti mikroelementų, kuriuos praranda prakaituodamas, ir gliukozės, kad organizmas gautų energijos ir nesivystytų organizmo terpės rūgštėjimas. Smarkiai karščiuojančiam vaikui kartais nepavyksta numušti temperatūros tik dėl to, kad organizme trūksta skysčių. Tokiu atveju rekomenduojama lašinė infuzija. Geriami skysčiai neturėtų būti karšti - jie tik dar labiau šildys karščiuojantį organizmą. Geriausia gerti drungnus ar kūno temperatūros skysčius.
Vaistai: vieni veikia silpniau, kiti – stipriau
Temperatūrą mažinantys vaistai slopina prostaglandinų, t.y. audinių hormonų, dalyvaujančių uždegimo procese, sintezę. Preparatai ne tik mažina padidėjusią kūno temperatūrą, bet ir slopina skausmą, uždegimą. Aukštą kūno temperatūrą patariama mažinti nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo. Temperatūrai mušti netinka analginas, nes jo šalutinis poveikis itin stiprus (gali pakenkti kaulų čiulpams). Vaikams iki dvylikos metų temperatūrai mažinti ar susirgus gripu nerekomenduojama vartoti aspirino - galimas Rėjaus sindromas. Dažniausiai vartojamas aceta-minofenas (jis veikia silpniau) ir ibuprofenas (veikia stipriau).
Acetaminofenas (paracetamolis, panadolis, "Efferal-gan", "Calpol", "Tylenol" ir kt). Preparatų formos: tabletės, sirupas, žvakutės. Pradeda veikti po pusvalandžio ar valandos. Vienkartinė vaikams rekomenduojama acetaminofeno dozė - 10-30 mg vienam kūno masės kilogramui. Pavyzdžiui, jei vaikas sveria dešimt kilogramų, vienkartinė leistina dozė - nuo 100 mg iki maksimalios 300 mg dozės. Niekada nereikia pradėti duoti vaikui vaistų nuo maksimalios dozės, nebent temperatūra labai aukšta ir žinote, kad mažylio organizmas ją sunkiai toleruoja. Maksimalią dozę vaikui galima duoti kas 6-8 vai,, bet ne dažniau kaip keturiskart per parą, mat perdozavus galima pažeisti kepenis. Nesvarbu, kokį vaisto pavidalą - žvakutes, sirupą ar tabletes - temperatūrai mažinti pasirinksite, visuose yra tų pačių veikliųjų medžiagų, tad viršyti maksimalios paros dozės negalima, Kiekvieną minėtą preparatą gerti reikia skirtingai, todėl atkreipkite dėmesį, kiek veikliosios medžiagos yra 1 arba 5 ml sirupo, kokio stiprumo žvakutė ir pan. Dažnai vyresniems vaikams ir suaugusiesiems rekomenduojami sudėtiniai preparatai, lengvinantys peršalimo simptomus. Jų sudėtyje taip pat yra acetaminofeno, kurio maksimalios dozės irgi negalima viršyti pvz., "Coldrex", "Fervex", "Gnpex".
lbuprofenas ("Ibumetin", 'Ibufen", "Motrin") būna sirupo ir tablečių pavidalu. Tai vaistas, pasižymintis stipriu temperatūrą mažinančiu, skausmą ir uždegimą slopinančiu poveikiu, Pradeda veikti po 30-60 min. Poveikis priklauso nuo to, ar jį vartosite prieš, ar po valgio. Vienkartinė ibuprofeno dozė - 5-10 mg vienam kūno masės kilogramui. Galima vartoti tris keturis kartus per parą. Vienkartinė dozė apskaičiuojama taip: jei vaikas sveria 10 kg, vienkartinė rekomenduojama dozė yra 50-100 mg. Ibuprofeno suspensijos 5 ml yra 100 mg veikliosios medžiagos, o tabletės -200 arba 400 mg. Visada skaitykite instrukciją, nes skirtingų gamintojų preparato vartojimas gali skirtis. O perdozavus šių vaistų galimi kepenų, inkstų ir virškinimo sistemos pažeidimai. Vaikų temperatūrai mažinti vartojami du pagrindiniai preparatai, kurių veikliosios medžiagos acetaminofenas ir ibuprofenas. Firminiai vaisto pavadinimai gali būti kitokie, bet visada atkreipkite dėmesį į veikliąją medžiagą.
Praktinis patarimas
Turėkite namie abu preparatus. Kai vaikas ilgai karščiuoja, geriau juos vartoti pakaitomis - išvengsite vieno vaisto perdozavimo, galėsite laikytis laiko intervalų. Juk didinant dozę iki maksimalios visada didėja šalutinis poveikis. Kartais tėvai klaidingai supranta minėtų preparatų vartojimo dažnį. Šie vaistai vartojami nuolat tris keturis kartus per parą tada, kai kūno temperatūra pakyla (38-38,5 °C). Nereikia pamiršti ir naminių temperatūros mažinimo būdų (aptrynimų drungnu vandeniu, vėsių kompresų), kurie būna veiksmingi tuomet, kai temperatūra nėra labai aukšta, o suvartoti vaistai dar neveikia. Per pusvalandį minėtomis procedūromis galima bandyti nors šiek tiek ją sumažinti.
Kitos temperatūros mažinimo priemonės
Aptrynimai. Karščiuojantį mažylį nurenkite, kūną, rankas ir kojas keliskart aptrinkite vėsiame vandenyje (15-17 °C) suvilgytu frotiniu rankšluosčiu. Galite nukreipti į mažylį vėsią džiovintuvo srovę ar įvynioti į vėsiame vandenyje ar skiestoje vandeniu degtinėje suvilgytą paklodę. Palaikykite 10 min. ir vėl iš naujo sudrėkinkite.
Kompresai. Jei mažylis priešinasi įvyniojamas ar aptrinamas, galite ant žastų, blauzdų, kaktos dėti vėsius kompresus. Toks kompresas keičiamas kas 10 min., išskyrus tuomet, jei mažylis užmiega.
Ledukai. Temperatūrai pakilus per 38,6 °C, kol atvyks gydytojas, galima dėti ir ledukų. Juos suberkite į sandariai uždaromus mažus buteliukus ir uždėkite stambiųjų kraujagyslių srityje: prie kaklo pažastų, kirkšnies.
Masažas. Jei karščiuojančio mažylio kojos ir rankos šaltos, jis išblyškęs, švelniai vėsiu rankšluosčiu masažuokite, kol sušils ir paraus, t.y. normalizuosis kraujotaka. Sutrikus kraujotakai mažylio organizmas negali veiksmingai išskirti karščio į aplinką, taigi temperatūra nekrinta.
