Lietingos rudens ir trumpos žiemos dienos neleidžia mums mėgautis saule, tad ir mažylių, sergančiųjų rachitu, šiuo laikotarpiu itin padaugėja. Bet tai tik viena šios ligos priežastis. Rachitas - labiausiai paplitusi kūdikių ligų, kuria susergama nuo dviejų trijų mėnesių iki metų ar daugiau. Kad mažyliai nesirgtų rachitu, papildomai reikia duoti vitamino D.
Kai trūksta vitamino D
Pagrindinė vitamino D funkcija žmogaus organizme - kalcio pasisavinimo reguliavimas, lemiantis kaulėjimo procesus. Jeigu kalcio negaunama pakankamai, organizmas jo paima iš kaulų, todėl jie minkštėja. Vitaminas D reguliuoja ne tik kalcio, bet ir magnio, fosforo apykaitą ir padeda šioms medžiagoms išsilaikyti kauluose ir dantyse. Jei trūksta vitamino D, sumažėja fosforo, gauto su maistu, pasisavinimas.
Neišnešiotukams ir storuliukams reikia daugiau
Rachitas yra viena labiausiai paplitusių vaikų ligų pirmaisiais dvejais jų gyvenimo metais. Ji mažylį užpuola sutrikus medžiagų (ypač kalcio ir fosforo) apykaitai organizme. Pagrindinė priežastis vitamino D, kuris padeda pasisavinti šiuos svarbius mikroelementus, trūkumas.
Vitamino D ima trūkti, kai:
Nepakankamai gaunama su maistu.
Per mažai pagaminama odos audiniuose (susidaro veikiant saulės spinduliams).
Labai greitai auga kūdikis, todėl padidėja vitamino D poreikis. Tai išryškėja pirmaisiais mėnesiais, kai greičiausiai auga vaiko kūno masė - juk per pirmuosius keturis mėnesius vaiko svoris padvigubėja, o per pirmuosius metus padidėja 3-3,5 karto.
Dėl sumažėjusio vitamino D pasisavinimo žarnyne.
Dėl sutrikusios vitamino D ir jo aktyviųjų formų sintezės organizme.
Rachitu dažniausiai serga neišnešioti ir gimę didelio svorio kūdikiai. Neišnešioto naujagimio organizmas nespėjo sukaupti reikiamo šio vitamino kiekio, o didesnio svorio vaikeliui jo daugiau reikia. Taip pat dažniau rachitas "išlenda" dvynukams, trynukams.
Kaip atpažinti klastingą ligą
Sergant rachitu sutrinka inkstų bei nervų sistemos veikla, iš organizmo šalinamos jam reikalingos medžiagos. Jau nuo keturių savaičių apžiūrint kūdikį galima aptikti pirmuosius rachito požymius (žinoma, tuomet, kai laiku nepradėtas duoti vitaminas D). Visuomet reikia atkreipti dėmesį į šiuos požymius:
Kūdikis pasidaro irzlesnis, blogai miega.
Labiau prakaituoja, ypač galvos pakaušis, delniukai. Ne visada lengva pajusti, kad šios mažylio kūno vietos prakaituoja. Tačiau jeigu delniukai ir padūkai nuolat yra vėsūs, tai dažniausiai būna ir drėgni. Mažylis trina galvytę į pagalvę, nuplinka plaukučiai - atsiranda vadinamoji rachitinė plikė.
Sumažėja raumenų tonusas, tad kūdikis gali sunkiau tuštintis. Vėliau, jeigu mažylis negauna vitamino D ar gauna jo nepakankamai, rachitas vystosi toliau. Po pirmųjų požymių pasirodymo praėjus trims keturioms savaitėms pradeda minkštėti kaukolės kaulai: suminkštėja didžiojo momens kraštai, suplokštėja pakaušis, pasikeičia galvos forma.
Taigi pirmaisiais mėnesiais kūdikiams rachitas labiausiai pažeidžia kaukolės kaulus, nes jie daug guli.
Pradėjus sėdėti, pažeidžiami krūtinės ląstos kaulai - formuojasi įduba.
Mažyliui mokantis stovėti rachitas labiausiai pažeidžia kojas, nes kaulai yra minkšti, kojytės tampa 0 arba X formos.
Rachitas gali būti lengvas, vidutinio sunkumo ir sunkus. Negydomi vaikai lėčiau auga, vėluoja dantų dygimas.
Po kelis lašiukus žiemą, ir vasarą
Mažyliams iki dvejų metų, kol kalasi dantukai, rekomenduojama duoti vitamino D ne tik žiemą, rudenį, bet ir vasarą. Kūdikį nuolat turi apžiūrėti gydytojas, mat vaiko raida individuali, todėl kiekvienam pagal požymius parenkama skirtinga vitamino D dozė. Vienam pakanka profilaktinės dozės, kitam, net ir paskyrus gydomąją, rachitas vystosi toliau.
- Vandeninis ir aliejinis tirpalas. Vitaminas D2 yra aliejinis. Viename šio tirpalo laše yra 1400 tarptautinių vienetų vitamino D. Vitaminas D3 - aliejinis arba vandeninis, bet dažniausiai vartojamas pastarasis (yra aktyvesnis, mažiau toksiškas, jei prireikia didesnės dozės). Viename jo lašelyje yra 500 TV. Profilaktinė dozė yra 1000-1500 TV vitamino D per parą. Gydomojo rachito dozė - 4000 TV ir daugiau, atsižvelgiant į tai, kiek trūksta šio vitamino. Jei skiriamos gydomosios vitamino D dozės, patartina kartu vartoti ir kalcio preparatų. Svarbiausia ne tai, koks vitaminas D (aliejinis ar vandeninis), o profilaktikai ar gydyti jis vartojamos.
- Profilaktinė vitamino D dozė. Nuo vieno iki trijų lašiukų atsižvelgiant į metų laiką. Žiemą rekomenduojamas duoti du tris lašiukus, vasarą dozę galima sumažinti iki vieno lašiuko. Profilaktinė dozė skiriama nuo pirmojo mėnesio.
- Nepamirškite žuvų taukų. Nuo pusės mėty kūdikiui galima duoti žuvy taukų, kuriuose irgi yra vitamino D. Tačiau vaikas gali būti jiems alergiškas. Jeigu mažylio neberia, tai vasarą per parą užtenka vieno šaukštelio žuvų taukų. Kadangi juose vitamino D yra mažiau negu aliejiniame arba vandeniniame tirpale, rudenį ir žiemą rekomenduojama duoti ir žuvy taukų, ir vitamino D tirpalą.
- Rachito profilaktika nėštumo metu. Nėščiajai labai svarbu racionali mityba - pakankamas kiekis mėsos, pieno produktų, žuvies. Besilaukianti moteris turėtų, būti kuo daugiau gryname ore. Žiemą nėščiajai gydytojas gali skirti 400 TV per parą vitamino D. Saulė, grynas oras, gydomoji mankšta, masažas ir tinkama mityba vaikučiui taip pat svarbu. Vitamino D yra silkėse, skumbrėse, lašišose ir kitose žuvyse. Augaliniame maiste vitamino D beveik nėra.
Ar galima perdozuoti?
Daugelis mamyčių baiminasi, kad, norėdamos gero, gali perdozuoti vitamino D. Atrodo, kad vietoje trijų lašiukų davus keturis gali atsitikti kažkas blogo. Tačiau dėl tokio kiekio nerimauti nereikia. Vienas papildomas lašiukas jokios baisios ligos neprišauks. Jeigu vieną dieną netyčia padauginote keliais lašiukais, kitą dieną duokite mažiau arba visai neduokite. Tiesa, vitaminas D kaupiasi organizme, todėl jo galima perdozuoti.
Vitaminas D - tiesiai j burnytę
Kūdikiui vitaminą D duokite tarp valgių, nes mažylis kartu su pienu gali jį atpilti. Tirpalą reikia lašinti tiesiai į burnytę. Duodant iš šaukštelio, ant jo kraštų lieka vitamino D. Skiesti nei aliejinio, nei vandeninio tirpalo nereikia.
