SIMPTOMAI

• Chroniškas viduriavimas, nepaaiškinami ūmūs alkio priepuoliai, svorio kritimas (juostinės kirmėlės).

• Įšangės niežulys, tamsūs ratilai po akimis (spalinės).

• Šleikštulys, žarnyno diegliai, viduriavimas (askarides).

• Chroniškas viduriavimas, kai kada — apendicitas (nematodai).

• Niežulys, deginimas, paraudimas, pūslelės įsiskverbimo vietose odoje (kai kada — tunelio formos žaizdelė odoje), viduriavimas, suliesėjimas, jėgų netekimas (ankilostamidės).

• Limfos sąstoviai rankose ir kojose, kai kada — ir krūtyse ar sėklidėse, dramblialigė (filarijos).

• Į dizenteriją panašūs aklosios žarnos, kepenų, žarnyno, pūslės uždegimai, pakilusi temperatūra (siurbikės).

Sukėlėjai

• Kaspinuočiai gyvena žarnyne. Jų lervos, vadinamos viriais, j organizmą patenka su nepakankamai išvirtu maistu. Echinokokais apsikrėsti galima kontaktuojant su šunimis.

• Spalinėmis dažniausiai užsikrečiama per daržoves ir vaisius (prieš tai juos patręšus), taip pat vaikas gali užsikrėsti nuo kitų vaikų — spalinėmis dažniausiai serga vaikai. Vaikas kasosi, kirmėlių kiaušinėliai patenka į panages, po to pirštukais pasikrapšto nosį.

• Askarides parazituoja plonosiose žarnose. Jų kiaušinėliai pasišalina su išmatomis ir tręšiant patenka ant daržovių. Vienintelis apsisaugojimo būdas — švara.

• Nematodai į dirvą patenka su žmogaus išmatomis ir, dirbant darže bei nesilaikant švaros, gali vėl patekti į burną.

• Ankilostomidės sutinkamos tropikuose bei kasyklose. Jos parazituoja plonosiose žarnose. Į organizmą dažniausiai patenka per tarpupirščių odą. Lankantis šilto ir drėgno klimato kraštuose rekomenduojama nevaikščioti basomis, bet dėvėti uždarus batus — dirva galėjo būti tręšiama ir žmogaus ekskrementais.

• Filarijomis užsikrečiama per nevirintą vandenį ar žalias daržoves, jos gali patekti ir tiesiai į kraują — įkandus kraujasiurbiams vabzdžiams. Filarijos sutinkamos tik tropikuose;

• Siurbikės dažnai sutinkamos šiltuose kraštuose^— Viduržemio jūros baseine, Pietryčių Europoje, Siaurės Afrikoje, Egipte; šioje šalyje jas tyrė vokiečių gydytojas Bilharcas — todėl ir jų sukeltas susirgimas vadinamas bilharcioze. Siurbikėmis galima užsikrėsti, valgant nepakankamai išvirtą žuvį ar vėžiagyvius, geriant nešvarų vandenį, tačiau dažniausiai — maudantis gėlame vandenyje. Gėlame vandenyje egzistuoja rūšis sraigių, kurios yra šių parazitų tarpinis šeimininkas.

Seniai išbandytos priemonės

Laisvinamieji

Jei apniko kirmėlės, išgerkite natūralių laisvinamųjų. Jie greičiau išvarys iš žarnyno šiuos parazitus. Išbandytos priemonės — ananasai, raugintų kopūstų sultys (kai skrandis tuščias) bei džiovintos slyvos.

Paprastoji bitkrėslė

Išgerkite per dieną 3 — 4 puodelius šio augalo nuoviro ar jo ir pipirmėtės bei pelyno nuoviro.

Receptas: sumaišyti 30 g bitkrėslės, po 20 g pipirmėtės ir pelyno; 1 arbatinį šaukštelį šio mišinio užplikyti 1/4 verdančio vandens, leisti 10 min. pritraukti, nukošti. Lygiai taip pat virti ir vienos bitkrėslės arbatą.

Apsiplovimas šaltu vandeniu

Niežulį sumažina apsiplovimai šaltu vandeniu. Naudokite popierinę servetėlę, kurią po to išmeskite — namuose nebeliks užkrato.

PROFILAKTIKA

• Jei daržoves valgysite žalias, jas plaukite itin kruopščiai; perplaukite pasūdytu vandeniu — jo bijo spalinukės.

• Vaisius prieš valgydami labai gerai nuplaukite ir nulupkite.

• Po kiekvieno apsilankymo tualete labai gerai nusiplaukite rankas. Kuo mažiau lieskite naminius gyvūnus; pažaidę su jais, būtinai nusiplaukite rankas. Ligonis turi naudotis atskirais rankšluosčiais, kuriuos būtina virinti. Priešingu atveju gresia pakartotinio užkrėtimo pavojus.

• Kirminai — ne toks jau nekaltas negalavimas. Jie gali pažeisti įvairius organus.

• Jei vienas šeimos narys turi kirminų, tikėtina, kad jau užsikrėtę ir kiti.