Ši pneumonija vaikams pasitaiko retai. Komplikacijų dažniau atsiranda naujagimiams ir neišnešiotiems vaikams, taip pat sergantiesiems hipotrofija, rachitu, alergine diateze, dažnai sergantiems virusinėmis respiracinėmis ligomis, esant įgimtai ar įgytai imunosupresijai. Pneumonijos eigą vaikams gali komplikuoti prisidėjęs bronchų obstrukcijos sindromas, susidariusios atelektazės. Tačiau didžiausios reikšmės turi toksinės arba toksinės ir sepsinės komplikacijos.

Svarbiausias besivystančių toksinių komplikacijų požymis - bendra organizmo intoksikacija. Toksikozė atsiranda dėl medžiagų apykaitos ryškių sutrikimų ir deguonies stokos. Pneumonijų metu būna centrinės ir vegetacinės nervų sistemos, širdies ir kraujagyslių sistemos, virškinimo organų, raumenų ir kitų sistemų pažeidimo požymių.

Kai esti nervų sistemos pažeidimas, ryškėja meninginis arba meningoencefalinis sindromas: vaikai būna neramūs, dejuoja, sutrinka jų miegas, atsiranda hiperestezija ar hipoestezija, smegenų dangalų dirginimo požymių (sprando raumenų rigidiškumas, išsipūtęs didysis momenėlis, teigiami Kernigo ir Brudzinskio simptomai), kartais - galūnių drebulys. Esant hipertermijai ir ryškiai toksikozei, taip pat vaikams, turėjusiems gimdymo traumą, neretai išsivysto traukulių sindromas. Kai kuriems vaikams tokios pneumonijos metu būdingas bendras suglebimas, adinamija. Ypač sunkiais atvejais slopinami fiziologiniai refleksai ir judesių automatizmas. Tiriant tokių ligonių likvorą, pakitimų paprastai nerandama, dažniau būna tik padidėjęs likvoro spaudimas.

Sunki toksinė komplikacija yra širdies ir kraujagyslių sistemos pažeidimas. Pagrindiniai šio pažeidimo požymiai: ryški cianozė, dažnas, kartais netaisyklingas pulsas, išsiplėtusios širdies ribos, duslūs tonai, dažnai atsirandanti aritmija, padidėjęs arterinis ir sumažėjęs veninis kraujospūdis, padidėjusios, skausmingos kepenys. Sunkios eigos atveju atsiranda miokardo distrofinių pakitimų, susijusių su raumens tonuso, nervinės reguliacijos pakitimais ir miokardo hipoksija.

Labai sunkios eigos požymis - visų raumenų centrinės kilmės atonija: vaikas netenka įgytų judėjimo įgūdžių, neišlaiko pakeltos galvos, būna ryški rankų ir kojų raumenų hipotonija. Prognostiškai tai labai nepalankūs požymiai.

Dispepsijos sindromas reiškiasi šiais simptomais: pilvas išsipūtęs (dėl to dar labiau sumažėja kvėpavimo gylis), vaikas vemia, ypač pavalgęs ar atsigėręs, tuštinasi 5-8 kartus per parą, išmatos skystos, prasideda organizmo dehidracija. Sio sindromo patogenezės esmė - tiesioginis toksinų ir medžiagų apykaitos produktų poveikis žarnyno gleivinei.

Dažniausios toksinės ir sepsinės komplikacijos: pleuros, odos, ausų, smegenų dangalų ir kitų organų pūlinis pažeidimas. Šių komplikacijų gali atsirasti tiek pneumonijos pradžioje, tiek ir vaikui sveikstant.