Daugiau nei 90% žmonių, kurie mirė užspringę svetimkūniu, buvo jaunesni nei penkerių metų. 65% nukentėjusiųjų yra kūdikiai. Dažniausiai užspringstama mažomis žaislų dalimis, maisto gabalėliais, apvaliais saldainiais, riešutais, vynuogėmis. Kvėpavimo takų svetimkūnį galima įtarti, kai vaikui staiga sutrinka kvėpavimas, jis ima kosėti, atsiranda stridoras ar švokštimas. Kvėpavimo takų obstrukcija gali kilti ir dėl kvėpavimo takų edemą sukeliančios infekcinės ligos - stenozuojančio laringito ar epiglotito. Kad kvėpavimo takų obstrukciją sukėlė infekcija, reikėtų įtarti, kai vaikas karščiuoja, užkimšta, seilėjasi, būna vangus ar suglebęs.

Jei įtariama, kad vaikas galėjo užspringti, reikia skatinti jį kosėti tol, kol kosulys efektyvus. Pagalba užspringusiajam pradedama teikti, kai kosulys darosi neefektyvus, t.y. nebegirdėti nukentėjusiojo kosulio, jam sunku įkvėpti, vaikas pamėlsta ar netenka sąmonės.

Nei kūdikiui, nei vaikui nevalia aklai pirštu valyti kvėpavimo takų, nes galima svetimkūnį nustumti gilyn. Jei kūdikis ar vaikas nesąmoningas, nykščiu ir smiliumi suimkite liežuvį ir apatinį žandikaulį bei kilstelėkite juos aukštyn. Taip iš ryklės atitraukus liežuvį, gali šiek tiek atsiverti užsikimšę kvėpavimo takai. Jei svetimkūnis matosi, jį ištraukite.

 

 

SVETIMKŪNIO ŠALINIMAS IŠ KŪDIKIO KVĖPAVIMO TAKŲ 

 

 

Jei kūdikio kosulys jau neefektyvus, bet jis dar neprarado sąmonės, laikykite nukentėjusįjį ant rankos kniūpsčią, tos pačios rankos pirštais prilaikydami jo galvą (ji turi būti žemiau už liemenį). Kitos rankos delno kraštu penkis kartus stipriai suduokite kūdikiui tarp menčių. Apverskite kūdikį aukštielninką, prilaikydami jo galvą ir kaklą (galva turi būti žemiau už liemenį). Penkis kartus spustelėkite nukentėjusiojo krūtinkaulį toje pat vietoje ir taip pat, kaip ir darydami išorinį širdies masažą (krūtinkaulis spaudžiamas dviem pirštais maždaug per vieno piršto plotį žemiau spenelių jungiamosios linijos). Šiuos veiksmus reikia kartoti, kol svetimkūnis iššoks arba kūdikis neteks sąmonės.

Jei kūdikis nesąmoningas, atverkite jo kvėpavimo takus ir, jei matote svetimkūnį, pašalinkite jį pirštu. Bandykite įpūsti oro. Jei oro įpūsti nepavyksta, pakeiskite galvos padėtį ir vėl bandykite įpūsti oro. Jei oro įpūsti vis tiek nepasiseka, penkis kartus suduokite kūdikiui tarp menčių ir penkis kartus spustelėkite krūtinkaulį. Šiuos veiksmus kartokite, kol pavyks įpūsti oro ar kol pašalinsite svetimkūnį.

 

 

SVETIMKŪNIO ŠALINIMAS IŠ VAIKO AR PAAUGLIO KVĖPAVIMO TAKŲ 

 

 

Jei vaikas sąmoningas, atlikite Heimlicho mėginį: atsistokite nukentėjusiam už nugaros, rankas pakišę po jo pažastimis ir apglėbę jį per liemenį. Vienos rankos kumštį nykščiu aukštyn uždėkite vaikui ant pilvo ties vidurine linija truputį virš bambos, gerokai žemiau krūtinkaulio kardinės ataugos. Kitos rankos delnu apėmę kumštį, staigiai spustelėkite gilyn ir į viršų. Kiekvienas spustelėjimas turi būti kaip atskiras tikslus judesys.

Jei vaikas nesąmoningas, paguldykite jį aukštielninką. Patraukite į viršų liežuvį ir apatinį žandikaulį. Jei matote svetimkūnį, jį pašalinkite. Bandykite įpūsti oro. Jei oro įpūsti nepavyksta, pakeiskite galvos ir žandikaulio padėtį ir vėl mėginkite įpūsti. Jei ir vėl nepasiseka, 5 kartus spustelėkite pilvą - atsiklaupkite šalia nukentėjusiojo arba apžerkite jo šlaunis, uždėkite vienos rankos delno pagrindą ant vaiko pilvo ties vidurine linija truputį virš bambos, gerokai žemiau krūtinkaulio kardinės ataugos. Kitos rankos delną uždėkite ant pirmosios ir 5 kartus spustelėkite gilyn ir viršutinių kvėpavimo takų link. Kiekvienas spustelėjimas turi būti kaip atskiras tikslus judesys. Veiksmus kartokite, kol pavyks įpūsti oro ar kol svetimkūnis iškris.

Jei užspringusiu vaiko kvėpavimo takai nėra visiškai užsikimšę, t.y. įkvėpimas yra efektyvus, tačiau kvėpavimas pasunkėjęs, vaiką būtina guldyti į ligoninę, daryti krūtinės ląstos rentgenogramą ir bronchoskopija.