Lėtinis bronchitas (bronchitis chronica) kaip pirminė savarankiška liga vaikams pasitaiko retai. Jam būdingas dažnas produktyvus kosulys, trunkantis ne trumpiau kaip 3 mėnesius ir pasikartojantis mažiausiai dvejus metus paeiliui.

Etiologija. Lėtinio bronchito rizikos veiksniai - sumažėjęs imunitetas, mukociliarinio klirenso nepakankamumas, lėtinis trachėjos, bronchų dirginimas (aktyvus ir pasyvus rūkymas), recidyvuojantis bronchitas, dažnos viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų ligos, infekcijos židiniai nosiaryklėje.

Dažniau pasitaiko antrinis lėtinis bronchitas, kuris aptinkamas, esant įgimtoms anatominėms kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių sistemos anomalijoms, gastroezofaginiam refliuksui, sergant cistine fibroze, plaučių hemosideroze, idiopatine intersticine plaučių fibroze, tuberkulioze, grybelinėmis plaučių ligomis, susilpnėjus imunitetui.

Dažniausia lėtinio bronchito paūmėjimo priežastis - bakterinė infekcija, rečiau bakterijų ir virusų asociacija. Paprastai paūmėjimą sukelia Streptococcus pneumoniae, Haemophilus influenzae, Moraxella catarrhalis, Mijcoplasma pneumoniae, virusai.

Patogenezė siejama su uždegiminiais kvėpavimo takų gleivinės ir pogleivio pokyčiais. Ankstyviausias lėtinio bronchito požymis - bronchų pogleivio liaukų hiperplazija.

Klinika. Pagrindinis simptomas - tris ir daugiau mėnesių trunkantis kosulys, nesant bronchų spazmo. Perkusiniai, auskultaciniai bei rentgeniniai pokyčiai priklauso nuo ligos prigimties (pirminis ar antrinis lėtinis bronchitas), fazės, trukmės, bronchų gleivinės uždegimo pobūdžio (katarinis ar pūlinis). Paūmėjus lėtiniam bronchitui, sustiprėja kosulys, pagausėja pūlinių skreplių, padidėja kūno temperatūra, pablogėja spirometrijos rodikliai.

Norint nustatyti tikslią diagnozę, atliekama spirometrija, kontrastinė bronchografija, ląstelinio ir humoralinio imuniteto tyrimai, bakteriologinis skreplių tyrimas, ezofagogastroskopija. Kartais taikoma kompiuterinė plaučių tomografija.

Gydymas. Kai liga paūmėja, skiriamas antibiotikas, atsparus bakterijų B laktamazėms, įtarus atipinę infekciją, - makrolidai. Nustačius sukėlėją, skiriamas antibiotikas pagal antibiogramą. Antibiotikų veiksmingumas padidėja, atitaisius mukociliarinį klirensą. Tam tinka termopsio, piliarožės preparatai, mukolitikai (ambroksolis, karbocisteinas). Ligonį reikia dažnai girdyti, drėkinti jo kambarį, duoti čiulpti islandinės kerpenos (IslaMint) ledinukų. Taikytinos fizioterapijos procedūros: krūtinės ląstos vibracija, pozicinis drenažas. Lėtinio bronchito remisijos metu gydyti nereikia.

Prognozė. Jei liga dažnai paūmėja, kvėpavimo takuose persistuoja patologinės bakterijos, gali atsirasti bronchektazių. Paprastai lėtinio bronchito eiga daugelį metų būna stabili.

Profilaktika. Vaikus, kuriems lėtinis bronchitas dažnai paūmėja, patartina skiepyti nuo gripo, taip pat pneumokokine ir Haemophilus influenzae vakcina.