Dėl geležies stokos vaikas lėčiau vystosi, nėra atsparus infekcijoms

Išbalęs, nuvargęs mažylis gąsdina tėvelius - o gal jam mažakraujystė? Susirūpinti verta, nes negydoma ši liga gali vaikui pakenkti. Jei hemoglobino kiekis kraujyje sumažėja, tai dažniausiai reiškia geležies stoką vaiko organizme. Tiesa, normaliam hemoglobino kiekiui įtakos turi ne vien geležis, svarbūs ir kiti metalai, pavyzdžiui, varis, vitaminas E, kai kurie B grupės vitaminai, folio rūgštis, daug reikšmės turi ir baltymai, tačiau vis dėlto visi jie yra mažiau reikšmingi. Kai vaikui iš piršto imamas kraujas ir jame nustatomas mažesnis nei 110 g/l (jaunesniam negu 6 metų vaikui) arba 120 g/l (vyresniam negu 6 metų vaikui) hemoglobino kiekis, gydytojas diagnozuoja mažakraujystę. Hemoglobino kiekis veniniame kraujyje yra 5-10 g/l mažesnis negu kapiliariniame. Todėl vertinant hemoglobino kiekį reikia žinoti, koks kraujas buvo tiriamas - veninis ar kapiliarinis.

Geležies per mažai

Vaiko organizmui geležies gali pristigti todėl, kad jos nepakankamai gaunama su maistu. Patekusi į organizmą geležis turi būti pasisavinama, todėl ji "įsiurbiama" į žarnyno gleivinės ląsteles, paskui keliauja į kraują ir išnešiojama po visą organizmą. Tas procesas aktyviausiai vyksta dvylikapirštėje žarnoje, šiek tiek mažiau kitose plonosios žarnos dalyse. Taigi bet kokia infekcija ar liga, pažeidžianti plonosios žarnos gleivinę, lemia prastesnį geležies pasisavinimą, nors jos organizmas ir gauna. Vaikas gali netekti geležies kraujuodamas. Pavyzdžiui, mažyliui sergant maisto alergija, stemplėje, žarnyne gali atsirasti įplėšų, todėl ten išsiskiria truputį kraujo, kuris susimaišo su išmatomis, o plika akimi nei tėvai, nei gydytojas gali nieko nepastebėti. Kitas dalykas, kad alergija baltymams, ypač karvės pieno, pažeidžia virškinamąjį traktą, ir vaikams labai dažnai prasideda tiesiosios žarnos uždegimas, o dėl to ligoniukas taip pat po truputį kraujuoja. Toks lėtinis kraujavimas, trunkantis kelis mėnesius, gali sukelti mažakraujystę.

Užtenka iki pusės metų

Kai vaikas gimsta išnešiotas, iki pusės metų jam užtenka tos geležies, kurią jis gavo augdamas mamos pilve. Geležis jo organizme kaupiasi paskutinį nėštumo trimestrą, geriausiai 28-32 nėštumo savaitę. Tai reiškia, kad kuo labiau neišnešiotas gimė kūdikis, tuo labiau jam stigs geležies, ir ta stoka "išlįs" daug greičiau - galbūt sulaukus ne šešių, o dviejų, trijų mėnesių. Taigi neišnešioti mažyliai priklauso rizikos grupei. Todėl geležies preparatų gydytojai jiems gali skirti daug anksčiau, ir vartoti juos tenka ilgai - metus ar dvejus (tai irgi priklauso nuo to, kiek vaikas neišnešiotas). Taip pat gydytojas gali patarti nelaukiant pusmečio anksčiau duoti kūdikiui papildomo maisto. Net jeigu motina būdama nėščia sirgo mažakraujyste, o naujagimis gimė išnešiotas, jis savo geležies normą iš mamos pasiims, tik labiau nukentės mama, o ir vaikutis gali gimti silpnesnis. Beje, polinkis į mažakraujystę taip pat yra paveldimas. Naujagimio mažakraujystę gali lemti ir hemolizinė naujagimio liga (kai yra motinos ir vaisiaus Rezus faktoriaus nesutapimas), taip pat ir kraujo grupės neatitikimas. Tokiems naujagimiams atliekami išsamūs kraujo tyrimai ir sprendžiama tolesnė gydymo taktika. Mažakraujystės priežastis gali būti ir naujagimio nukraujavimas gimimo metu, ir nebrandi krešėjimo sistema.

Nukenčia vystymasis

Tai, kad mažylis pablyškęs, greitai pavargsta, nėra didžiausia geležies stokos keliama grėsmė. Mažakraujystė gali lėtinti vaikų psichomotorinį vystymąsi (smegenys jaučia deguonies badą): ji pakenkia tiek vaiko psichomotorikos raidai, tiek intelekto koeficientui. Daugelis mokslininkų teigia, kad jei iki dvejų metų ji nebuvo pastebėta, vėliau net ir ligą išgydžius pasekmės gali būti ilgalaikės. Stingant hemoglobino, audiniuose visuomet kyla deguonies badas. Dėl deguonies stokos visi augančio vaiko audiniai, tiek vidaus organai, tiek smegenys, gali lėčiau vystytis, trikti jų funkcija. Manoma, kad geležies stoka turi įtakos net atsparumui infekcijoms, vaikas dažniau serga tiek žarnyno, tiek kitomis infekcinėmis ligomis. Mažakraujystė paveikia uoslės skonio pojūčius. Dėl jos gali kilti noras valgyti tai, ko kiti nelaba linkę ragauti. Taigi mažakraujystės požymiai yra labai įvairūs, svarbu anksti nustatyti ligą ir laiku pradėti mažylį gydyti. Todėl tėveliai turėtų dažniau atlikti vaiko kraujo tyrimą: juk jei kyla abejonių - jį galima nuolat kartoti.

Pieną riboti?

Kol iki pusės metų kūdikiui geležies atsargų pakanka, jam, išskyrus mamos pieną ar adaptuotus pieno mišinius, kitų geležies šaltinių ir nereikia. Bet nuo šešių mėnesių yra tikimybė, kad geležies kiekis vaiko organizme sumažės. 0-6 mėnesių vaikui jau reikia 5 mg, o 7 mėnesių - 10 metų - iki 10 mg geležies per parą. Geležies pasisavinimas iš mamos pieno yra labai geras - apie 50 proc. Tačiau, deja, mamos piene jos yra labai nedaug ir ūgtelėjusiam vaikui neužtenka. Šeštas mėnuo laikomas pačiu tinkamiausiu pradėti duoti papildomo maisto, o viena priežasčių tai daryti - "stabdyti" mažakraujystę. Karvės piene geležies šiek tiek mažiau nei mamos piene, o pasisavinama jos tik 10 proc., taigi tai yra viena iš daugelio priežasčių, kodėl karvės ar ožkos pienas kūdikiams nerekomenduojamas. Adaptuotuose pieno mišiniuose esanti geležis irgi prastai pasisavinama, panašiai kaip iš karvės pieno, tačiau visi šie mišiniai yra gerokai papildyti geležimi - tiek, kad ir nedaug jos suvalgęs mažylis gautų tokį kiekį, koks tenka žindomam kūdikiui.Vienų dvejų metų mažyliui, kuris jau valgo daržoves, košes, mėsą, per dieną turėtų užtekti pusės litro pieno. Kiekvienas pediatras yra pastebėjęs: jei metinukas geria labai daug pieno, tikimybė, kad jis serga mažakraujyste, irgi labai didelė. Pienas "kaltas" ne vien todėl, kad jame mažai geležies. Jame yra kalcio ir kazeino - medžiagų, slopinančių geležies pasisavinimą net ir iš kitų mažylio valgomų produktų, todėl padedančių atsirasti mažakraujystei. Beje, svarbu protingai riboti ne tik pieną, bet ir jogurtą, varškę - juose taip pat yra kalcio ir kazeino.

Geležies šaltinis – mėsa

Nemažai geležies yra liesoje mėsoje (daugiausiai - jautienoje, antroje vietoje - vištiena), grūduose, kruopose (pavyzdžiui, ryžių ar grikių), lapinėse daržovėse, vaisiuose. Svarbu atminti, kad skirtinguose maisto produktuose yra kitokių geležies junginių, pavyzdžiui, mėsoje yra gerai organizmo pasisavinamos dvivalentės geležies. Nors kiaulienoje geležies yra mažiau negu, pavyzdžiui, špinatuose ar rupių miltų duonoje, tačiau iš kiaulienos geležis pasisavinama geriau. Kartu valgant ir augalinį, ir gyvulinį maistą, geležis iš augalinio maisto pasisavinama geriau. Maistą, kuriame gausu geležies, mažyliui rekomenduojama užgerti vaisių sultimis, nes jose esantis vitaminas C pagerina geležies pasisavinimą. Ir jei kūdikis turi polinkį sirgti mažakraujyste, pasitarus su gydytoju mėsos jam galima duoti ir nelaukiant septynių mėnesių. Daugiausiai geležies yra liežuvyje - šiuo požiūriu tai vertingiausia mėsa. Kepenyse taip pat jos daug, tačiau iš jų geležis sunkiai pasisavinama, be to, jose kaupiasi įvairūs teršalai, todėl šio produkto vaikams nepatariama valgyti. Tinkamas produktas yra žuvis, daug geležies taip pat yra kiaušinių trynyje.

Preparatai: profilaktikai ir gydymui

Kai mažylis serga mažakraujyste, beveik visada skiriama geriamųjų geležies preparatų. Labiau vertinami skysti geležies preparatai, nes jie organizmo geriau pasisavinami, rečiau pasireiškia šalutinis poveikis. Dėl tinkamiausio preparato visada reikėtų pasitarti su gydytoju. Vieni preparatai labiau tinka mažakraujystės profilaktikai - juose yra profilaktinis geležies kiekis (bet ne gydomasis, kuris reikalingas sergant mažakraujyste) ir polivitaminų, reikalingų hemoglobino sintezei: "Floradix" sirupas, "Multi-tabs" kramtomosios tabletės ir kt. Kai vaikas mažakraujyste jau serga, jam reikalingas didesnis geležies kiekis, tuomet skiriami preparatai, kuriuose geležies koncentracija didesnė: "Hemofer", "FerrumLek" ir kt. Tik svarbu atminti, kad mažakraujystės profilaktikai skirtus preparatus galima vartoti ir savarankiškai, o gydomuosius preparatus skiria tik gydytojas ir dozuoti juos reikia atsižvelgiant į mažakraujystės laipsnį, vaiko svorį. Perdozuoti šių preparatų pavojinga, o ir šalutinis poveikis bus dažnesnis. Profilaktinius preparatus galima vartoti kompleksiškai gydant mažakraujystę (nes hemoglobino sintezei reikalinga ne tik geležis, bet ir folio rūgštis, vitaminas B12, varis ir kt.), tik svarbu susumuoti visą gaunamos geležies kiekį. Geležies preparatų nereikėtų vartoti kartu su arbata, kava, pienu, nes šios medžiagos gali susilpninti geležies pasisavinimą. Geležies preparatų negalima gerti kartu su kitais vaistais, ypač mažinančiais skrandžio rūgštingumą, arba antibiotiku tetraciklinu. Jei mažylis geria ir kitus vaistus, reikia palaukti mažiausiai porą valandų ir tik tada gerti geležies preparato. Nors savijauta pradėjus gerti geležies preparatų pagerėja greitai, bet eritrocitų, hemoglobino, geležies kiekis atsikuria ne taip greitai, todėl šiuos preparatus reikia vartoti net kelis mėnesius.