Nosies, ausų, akių lašai

Lašiukai į nosį ne tokie ir nekalti. Labai svarbu, kad lašai pasiektų nosies gleivinę, o ne per nosyje susikaupusio sekreto paviršių nukeliautų j žemesnius kvėpavimo takus. Todėl prieš lašinant ar purškiant lašus nosį reikia gerai išvalyti. Nosiai valyti tinka ir natūralus neskiestas jūros vanduo. Svarbu, kad purškiant jūros vandenį į nosį vaikas gulėtų pakreipęs galvą j plaunamos šnervės pusę. Negalima purkšti tirpalo į nosį, jeigu mažylis guli aukštielninkas ir užvertęs galvą - gali užspringti. Kūdikiams ir mažiems vaikams tinkamesni lašintuvai su jūros vandeniu, o ne purškalai. Po to nosyje esantį sekretą reikia išvalyti. Kūdikiams nosį išvalyti galima specialia kriauše ar siurbtuku. Nevalykite vatos tamponėliais, nes gleives galite nustumti giliau. Vyresni vaikai turėtų lengvai išsipūsti. Tai atlikti reikia užspaudus vieną šnervę. Tačiau nereikia stipriai pūsti, nes dėl to gali paūmėti viduriniosios ausies uždegimas. Tik išvalius nosį galima lašinti vaistus ir tikėtis pagerėjimo. Vaiką paguldykite ant nugaros, tačiau galvytės neužverskite, nes vaistai gali patekti į gerklę, skrandį ir sukelti šalutinį poveikį. Juos lašinkite ant nosies šoninio sparnelio gleivinės (po du lašus į abi šnerves), tačiau nekiškite giliai, nes nepamatysite, ar vaistai nulašėjo. Prilaikykite mažylio galvą,  kad nejudėtų. Nesijaudinkite, jei mažylis nusičiaudės, tai normali reakcija. Jei šiek tiek vaistų nutekėjo, daugiau jų nelašinkite. Jeigu į nosį įlašinsite pernelyg daug nosies lašų tirpalo ar skirtą dozę lašinsite per dažnai, rezultatas bus ne kvėpavimo pagerėjimas, bet apsinuodijimas. Jį galima įtarti, jei mažylis taps vangus ar, atvirkščiai, susijaudinęs, padažnės širdies plakimas. Nosies lašai -rimtas vaistas, kurį reikia tiksliai dozuoti ir tinkamai vartoti. Pernelyg ilgai vartojami gleivinę sutraukiantys lašai ją pažeidžia, išdžiovina, sutrikdo gebėjimą saugotis infekcijų. Kita bėda yra medikamentinė sloga, kurios priežastis - netinkamai vartojami vaistai.

Ausų lašus reikia pašildyti. Prieš lašinant vaistus į ausį gydytojas turi pažiūrėti, ar netrukęs ausies būgnelis, nes tokiu atveju skausmą malšinantys aliejiniai lašai gali pakenkti. Ausį dažniausiai skauda esant viduriniosios ausies uždegimui, išburkus Eustachijaus kanalui ir kai ausyje susikaupęs sekretas "plėšia" būgnelį. Kai būgnelis pratrūksta, galima pastebėti ištekėjusį sekretą ausies landoje, intensyvus skausmas nurimsta. Tuomet lašinami ne skausmą malšinantys ausų lašai, bet gydytojo skirti antibiotikai. Ausų skausmas būna stiprus, todėl mažylis nesileidžia liečiamas. Pasukite galvytę ant šono, kad geriau matytumėte ausies kanalą, prilaikykite mažojo rankas (kūdikį galite trumpam suvystyti). Jei naudojate pipetę, jos galas turi būti suapvalintas. Prieš lašinant lašus j ausį juos reikia pašildyti iki kūno temperatūros - negalima lašinti šaltų lašų. Taigi pirmiausia jų užlašinkite sau ant riešo, kad įsitikintumėte, ar jie tinkamos temperatūros. Jei labai skauda ausį, pirmiausia duokite paracetamolio ar ibufeno, o po to lašinkite lašiukus.

Akių lašai - tik gydytojo nurodymu. Prieš lašindami lašiukus į akis būtinai pasitarkite su gydytoju. Vaistai nuo pūlinio uždegimo gali netikti virusiniam ar alerginiam konjunktyvitui gydyti. Lašai dažniausiai lašinami keturis penkis kartus per dieną. Tepalas arba akių gelis paprastai vartojamas du tris kartus per dieną. Prieš lašinant vaistus į akis jas reikia išplauti. Plaukite virintu vandeniu ar arbatos nuoviru suvilgytais vatos tamponėliais. Tamponėliu braukite nuo išorinio akies kampo vidinio link. Vienu tamponėliu valoma tik vieną kartą. Lašindami vaistus, ranką, kuria laikote lašintuvą, uždėkite mažyliui ant kaktos, kad ji galėtų judėti su vaiko gaiva. Taip išvengsite traumos, nes mažyliui ši procedūra nemaloni ir jis priešinasi. Lašinant šiek tiek patempkite apatinį voką žemyn ir į atsivėrusią ertmę įlašinkite vieną lašiuką. Daugiau lašinti nėra prasmės, nes netilps. Nesijaudinkite, jeigu vaistai nulašėjo ant užmerktos akies, jie vis tiek pateks ten, kur reikia. Negalima lašinti šaltų lašų, jie turėtų būti kambario temperatūros. Atkreipkite dėmesį, kiek akių lašai galioja atidarius buteliuką, nes dažniausiai jie greitai genda.

Apie geriamuosius vaistus

Dauguma vaistų mažiesiems gaminami sirupo pavidalu. Vaistų duokite iš negilaus šaukštelio, kad būtų lengviau išgerti. Jeigu nepavyko visų vaistų sugirdyti iškart, įkiškite šaukštelį į burną dar kartą ir apverstą perbraukite per liežuvį. Jeigu mažylis atsisako gerti vaistų ar juos išspjauna, pabandykite sušvirkšti vienkartiniu švirkštu (be adatos). Nekiškite šaukštelio ar švirkšto giliai į burną, nes palietę liežuvėlio šaknį sukelsite žiaukčiojimą. Duokite vaikui pakankamai užsigerti: ne tik pašalinsite vaistų skonį, bet ir pagerinsite jų rezorbciją, vaistai bus greičiau pasisavinami. Geriau užgerti vandeniu, nes sultys (ypač greipfrutų) arba arbata gali sudaryti nepageidaujamų junginių. Daugelį vaistų geriau vartoti 30-50 minučių prieš valgį. Jei nurodyta po valgio, vadinasi, turi praeiti maždaug valanda. 

Antibiotikų vartojimo ypatumai. Vartojant antibiotikus ypač svarbu laikytis vartojimo režimo ir juos gerti taip, kaip nurodo gydytojas. Mažesnė dozė skiriama naujagimiams, neišnešiotukams, vaikams, kurių inkstų ir kepenų veikla sutrikusi. Gydant mažesnėmis, nei nurodė gydytojas, dozėmis ūminė infekcinė liga gali virsti lėtine, atsiranda antibiotikams atsparių bakterijų. Nepakankama dozė jų neveikia, jos tarsi pripranta prie vaistų. Svarbi ir gydymo trukmė. Kitaip liga gali atsinaujinti, nes ją sukėlę mikrobai nevisiškai įveikti. Gydymas dažniausiai trunka 7-10 dienų, tačiau kai kurias ligas reikia gydyti ilgiau. Vartojant antibiotikus svarbu tiksliai žinoti, kiek kartų per parą (per dieną) reikia gerti, ir to griežtai laikytis, kad organizme visą laiką būtų pakankama vaisto koncentracija. Svarbu preciziškai juos paruošti. Buteliuką su milteliais reikia atskiesti iki nurodytos žymos virintu atvėsintu vandeniu. Netinkamai pagaminus suspensiją, vaisto dozė gali būti per didelė arba per maža. Vaistas veiksmingas ilgiausiai keturiolika dienų. Sirupas galioja tiek, kiek nurodyta ant pakuotės.

Vaistai nuo gerklės - tik po valgio

Vartojant čiulpiamąsias tabletes, purškalus bei tirpalus svarbu žinoti, kokios jų veikliosios medžiagos. Bičių pikis, ežiuolės, cinkas, islandinės kerpenos ne tik dezinfekuoja, bet ir teigiamai veikia imuninę sistemą. Tokius preparatus galima vartoti ilgiau. Jeigu vaisto veiklioji medžiaga yra sintetinis antiseptikas, jį reikėtų vartoti tiksliai taip, kaip paskirta. Negalima vartoti skirtingų antiseptikų  kartu.  Be to, pernelyg ilgai vartojant sintetinius antiseptikus galima sutrikdyti natūralią burnos florą. Tabletes gali čiulpti vaikai, kurie jau suvokia, kaip tai daryti. Svarbu stebėti, kad neužspringtų. Purškalai tinka dvejų trejų metų vaikams. Skalauti gali vyresni vaikai, nes mažiukai tirpalą prarytų.  Pavartojus bet kurių dezinfekuojamųjų vaistų po to reikėtų bent pusvalandį negerti ir nevalgyti, kad veiklioji medžiaga kuo ilgiau išliktų burnoje.

Žvakučių ypatumai

Jomis patogu gydyti karščiuojantį mažylį, nes jų gydomosios medžiagos patenka į didįjį kraujotakos ratą, aplenkdamos kepenis, kur dalis vaistų neutralizuojama. Be to, žvakutės tinka, kai vaikas išvemia vaistus ar negali jų nuryti. Mažylį guldykite ant šono. Sulenktas kojas prispauskite prie pilvuko. Iš anksto pasiruoškite žvakutę (jeigu laikote šaldytuve, išėmę palaukite, kol sušils iki kambario temperatūros). Šaltą sunkiau įkišti, ji gali sudirginti jautrią tiesiosios žarnos gleivinę. Žvakutė nebus veiksminga, jei mažylis kelias dienas nesituštino. Viduriuojančiam mažajam irgi nerekomenduojama, nes dar labiau sudirgins gleivinę. Įkišę žvakutę suspauskite sėdmenis ir palaikykite apie minutę, kad neišlįstų.