Naktinė enurezė (enuresis nocturna) - naktinis šlapimo nelaikymas, kai vaikas naktį šlapinasi į lovą. Ji gali būti pirminė, antrinė, monosimp-tomė ar polisimptomė. Pirmine naktine enureze (PNE) vadinama tokia enurezė, kai ligonis yra vyresnis kaip 5 metų, nuo pat gimimo naktimis nelaiko šlapimo ir visą tą laiką nebuvo 6-12 mėnesių periodo, per kurį jis nesišlapintų į lovą. Antrinė naktinė enurezė - tai tokia enurezė, kai ligonis 6-12 mėnesių buvo nustojęs, o paskui vėl pradėjo naktį šlapintis į lovą. Monosimptomei naktinei enurezei būdinga normalus šlapinimasis dieną. Esant polisimptomei naktinei enurezei, dieną būna šlapinimosi sutrikimų (primygtinis noras šlapintis, dažnas šlapinimasis, dieninis šlapimo nelaikymas).

Epidemiologija. Pirminė naktinė enurezė (PNE) yra viena dažniausiųjų vaikų ligų. Ji labiau paplitusi Europoje, Amerikoje, kiek rečiau pasitaiko kai kuriose Azijos šalyse. 5-6 gyvenimo metais naktį į lovą šlapinasi 15-25% vaikų. Lietuvoje PNE pasitaiko vidutiniškai 9,2% vaikų (8 pav.). 15% tokių vaikų per metus pasveiksta savaime. Paprastai nurodoma, kad berniukams PNE pasitaiko gerokai dažniau nei mergaitėms (5:1). Lietuvoje į lovą šlapinasi 60% berniukų ir 40% mergaičių.

Etiopatogenezė. Pirminei naktinei enurezei atsirasti turi reikšmės genetiniai veiksniai, šlapimo pūslės funkcija, miegas ir prabudimai naktį, taip pat antidiurezinio hormono stoka.
Genetiniai veiksniai. Genai, susiję su šlapimo nelaikymu naktį, lokalizuojasi žmogaus 13q ir 12q chromosomose. Jei vienas tėvų sirgo naktine enureze, yra 45% tikimybė, kad vaikai sirgs enureze, o jei abu tėvai vaikystėje sirgo šia liga, tikimybė, kad vaikai naktį šlapinsis į lovą yra 77%.
Šlapimo pūslės funkcijos sutrikimas. Vaikas gali šlapintis į lovą, kai šlapimo kiekis, susikaupęs šlapimo pūslėje, yra didesnis už jos funkcinę talpą. Vaikų, kurie serga PNE, šlapimo pūslės funkcinė talpa paprastai esti normali ir retai randama dirglioji šlapimo pūslė.

Miego ir prabudimo sutrikimai. 75% tėvų nurodo, kad vaiką naktį pažadinti sunku, kad pabudintas jis dažniausiai nesiorientuoja kur esąs arba rytą neprisimena, jog buvo tualete. Nustatyta, kad vaikų, kurie naktį šlapinasi į lovą, miegas yra normalus, tačiau jų prabudimas, prisipildžius šlapimo pūslei, sutrikęs.
Antidiurezinio hormono stoka. Sveikam vaikui naktį padidėja serumo antidiurezinio hormono (vazopresino) koncentracija, tuomet išskiriama mažiau šlapimo, ir dėl to vaikas gali ramiai miegoti. Sergančio naktine enureze, vaiko kraujo serume antidiurezinio hormono (ADH) koncentracija esti sumažėjusi, o naktinio šlapimo kiekis - padidėjęs 2-3 kartus, šlapimas būna mažiau koncentruotas. Todėl šlapimo pūslė prisipildo nesulaukus ryto, ir vaikas pasišlapina į lovą.
Psichologinių veiksnių reikšmė. Paprastai pirminė naktinė enurezė neatsiranda dėl psichologinių problemų, tačiau ji pati sukelia vaikui tokių problemų. Šie vaikai save blogiau vertina, juos dažniau apima nerimo būsena. Vaikai pradeda daug geriau psichologiškai jaustis, kai naktinė enurezė išnyksta.

Organinės naktinės enurezės priežastys. Organinių naktinės enurezės priežasčių pasitaiko 10% atvejų. Dažniausiai padidėja šlapimo pūslės dirglumas ar esti nestabili šlapimo pūslė, kai sergama latentiniu cistitu. Retai naktinio šlapimo nelaikymo priežastis yra poliurija, atsirandanti sergant inkstų funkcijos nepakankamumu, cukriniu arba necukriniu diabetu.
Klinika. Naktinė enurezė diagnozuojama tuomet, kai vaikas yra vyresnis kaip 5 metų ir nuo pat gimimo šlapinasi į lovą. Šlapinimosi dažnis per savaitę ar mėnesį gali būti įvairus. Mažesni vaikai kartais šlapinasi į lovą kelis kartus per naktį. Vidutiniškai 56% vaikų šlapinasi į lovą daugiau kaip kartą per savaitę. Jei vaikas į lovą šlapinasi vieną ir daugiau kartų per savaitę, dėl to vaikui ir visai šeimai kyla psichologinių ir socialinių problemų. Vaikui augant, tėvų (78%) ir vaikų (89%) nerimas dėl šlapinimosi į lovą labai didėja. Jei vaikas šlapimo nelaiko dieną, esti silpna šlapimo srovė, recidyvuojanti šlapimo organų infekcija, vidurių užkietėjimas ar išmatų nelaikymas, poliurija, tai rodo, kad enurezės priežastis gali būti įgimtos šlapimo organų anomalijos arba kitos organinės ligos.
Apžiūrint vaiką, vertinama jo fizinė raida. Jei vaikas blogai fiziškai išsivystęs, tai gali rodyti, kad jis serga lėtine sistemine liga arba lėtiniu inkstų funkcijos nepakankamumu, arba yra įgimtų šlapimo organų anomalijų. Apžiūrimi išoriniai lyties organai, išangė, vertinamas jos raumenų tonusas, nes sumažėjęs tonusas rodytų esančias nervų sistemos anomalijas. Tikrinami vaiko refleksai. Jei mergaitei įtariama lyties organų anomalija, reikalinga ginekologo konsultacija. Apžiūrimas vaiko stuburas, ar nėra jo deformacijų, meningocelės ir kitų kryžkaulio srities anomalijų. Labai svarbus apatinių galūnių neurologinis tyrimas, kuris leidžia nustatyti kryžkaulio ir juosmeninės srities inervacijos sutrikimus.
Atliekamas bendras kraujo ir šlapimo tyrimas. Padidėjęs leukocitų skaičius šlapime būdingas šlapimo organų infekcijai. Jei yra leukociturija, daromas šlapimo pasėlis. Sumažėjęs šlapimo santykinis tankis gali rodyti sutrikusią inkstų koncentracinę funkciją. Vaikai, sergantys enureze, keturis kartus dažniau serga šlapimo organų infekcija negu sveiki. Sergant enureze, įgimtų šlapimo organų anomalijų randama 9% atvejų. Įgimtos šlapimo organų anomalijos diagnozuojamos, atliekant šlapimo organų echoskopinį tyrimą. Jei šlapime randama pakitimų, ligonis siunčiamas nefrologo konsultacijai. Įskilas stuburas (spina bifida) vienodai dažnai randamas tiek sergantiems naktine enureze, tiek ir sveikiems vaikams, todėl jis nelaikomas PNE priežastimi ir ligonio tirti rentgenu nereikia. Jei kartu yra ir naktinė enurezė, ir dieninis šlapimo nelaikymas, ligonį reikia nuodugniai ištirti nefrologiškai.
 

Diferencinė diagnozė. Naktinė enurezė skiriama nuo šių ligų: naktinių epilepsijos priepuolių, alerginių ligų (maisto, vaistų alergijos, urtikarijos), endokrininių ligų (cukrinio diabeto, necukrinio diabeto, hipotirozės), naktinės apnėjos, šlapimo organų ligų (lėtinio inkstų funkcijos nepakankamumo, cistito), taip pat nuo nepageidaujamo vaistų (diuretikų, valproatų) poveikio.
Profilaktika. Vaikui, sergančiam naktine enureze, taikomos šios profilaktikos priemonės:
• dieną vaikas turi gerti pakankami skysčių,
• vakare jis turi eiti anksti miegoti,
• vaiką būtina mokyti higienos įgūdžių,
• reikia gydyti šlapimo organų infekciją ir žalinti kitas organines priežastis.

Gydymas. Jei vaikas iki 5 metų amžiaus naktį šlapinasi į lovą, tai laikoma normaliu reiškiniu ir gydyti nereikia. Kai vaikas dėl enurezės labai nerimauja arba šlapinasi į lovą dažniau kaip vieną kartą per savaitę, patartina jį gydyti. Vidutinė gydymo trukmė 3-6 mėnesiai.
Bendrojo pobūdžio priemonės. Patartina 3-6 mėnesius pildyti enurezės dienoraštį (jame žymimos sausos ir šlapios naktys)/ kad būtų galima kontroliuoti ligos ir gydymo eigą. Iš vaikui duodamo maisto reikia pašalinti tuos produktus, kuriuose gausu kofeino ir cukraus, taip pat citrusinius vaisius ir sultis, pieno produktus (vakare), šokoladą, maisto produktus ir gėrimus, kurių sudėtyje yra maistinių dažų. Skysčių riboti vakarais nereikia. Svarbiau skatinti vaiką gerti daug (1,5-2 litrus) skysčių dieną. Nakčiai vaikui galima apmauti naktines sugeriamąsias kelnaites.

Psichoterapijos priemonės. Tėvams reikėtų paaiškinti, kad naktinė enurezė pagydoma. Negalima vaiko barti, reikia nuolat jam bandyti įteigti, kad jis gali išmiegoti sausas. Premijavimas (vaikas, kai išmiega sausas, turi teisę dienoraštyje priklijuoti žvaigždę, nupiešti saulę) padeda pakeisti vaiko elgesį ir jo požiūrį į naktinį šlapimo nelaikymą. Vyresni vaikai gali pildyti tik dienoraštį, jų premijuoti nereikia.

Vaiką galima žadinti naktį - tai turėtų daryti tėvai; vyresniems kaip 8 metų vaikams įjungiamas elektroninis vadinamasis enurezės žadintuvas. Vaiką reikia visiškai išbudinti, įjungti kambaryje šviesą ir jį palydėti į tualetą. Taikant enurezės žadintuvą, per 4 mėnesius pasveiksta arba pagerėja 60-70% ligonių.
Kai kuriems vaikams skiriama vaistų. Vyresnio nei 5 metų vaiko naktinei enurezei gydyti galima vartoti desmopresiną {Minirin aerozolį ir tabletes). Minirino aerozolio skiriama po 10^0 (ig vakarais prieš miegą; tabletės gaminamos po 0,2 mg ir jų vaikams nuo 5 metų galima skirti po 0,2-0,4 mg vakarais. Desmopresinas skatina inkstus labiau koncentruoti šlapimą. Tuomet šlapimo pasigamina mažiau, ir vaikas visą naktį išmiega sausas. Gydymas būna veiksmingas 60-80% atvejų. Jei pradinė dozė neveikia, tai po 2 savaičių ji didinama. Desmopresinu gydoma 3-6 mėnesius ir ilgiau.

Enurezei gydyti taip pat vartojami tricikliai antidepresantai (amitriptilinas, imipraminas, melipraminas), kurių skiriama po 1 mg/kg vakare. Gydymas būna efektyvus 60% atvejų. Šios grupės preparatai mažina šlapimo pūslės tonusą ir skatina antidiurezinio hormono sekreciją. Gydymo kursas - 3 mėnesiai.
Spazmolitikai (oksibutininas, flavoksatas) vartojami vyresnių vaikų naktinei enurezei gydyti arba derinant su desmopresinu ar tricikliais antidepresantais.
Alternatyvūs gydymo metodai. Ar įvairūs alternatyvūs gydymo metodai (dieta, hipnozė, homeopatija, refleksoterapija, akupunktūra, vaistažolių preparatai) veiksmingi, neįrodyta.
Jei gydant kuriuo nors būdu per mėnesį vaiko būklė nepagerėja, reikia bandyti kitą vaistą, derinti vaistus arba keisti gydymo metodą. Gydymas veiksmingas, kai ligonis 14 naktų paeiliui nebesišlapina į lovą. Naktinės enurezės recidyvu, baigus gydymą, vadinama tokia būklė, kai per porą savaičių vaikas dvi naktis pasišlapina į lovą. Laikoma, kad naktinės enurezės gydymas efektyvus tuomet, jei recidyvo nebūna per pusmetį.