SIMPTOMAI
• Fiziniai požymiai: širdies plakimas, nerimas, miego sutrikimai, dažni galvos skausmai, ūžimas ausyse, skausmas po krūtine, rankų drebėjimas, gausus prakaitavimas (ypač rankų ir kojų).
• Psichiniai požymiai: nerimas, baimės priepuoliai, nesugebėjimas sutelkti minčių į vieną objektą, nesugebėjimas klausytis ir atsipalaiduoti.
Sukėlėjai
Nervingumą sukelia iš vaikystės atėję neišspręsti vidiniai konfliktai, iš pasąmonės siunčiantys smegenims signalus, taip pat baimė bei fizinis ir protinis pervargimas.
Organinės priežastys
Vegetacinę nervų sistemą sudaro dvi dalys: simpatinė ir parasimpatinė. Simpatinių nervų skaidulos nerviniu bei hormoniniu būdu reguliuoja protinę bei fizinę veiklą, taip pat padeda įveikti stresą. Parasimpatinė nervų sistemos dalis, priešingai, mažina raumenų įtampą ir kraujo spaudimą, tačiau aktyvina virškinimo sistemą — taip kūnas gali atgauti dirbant išeikvotus resursus.
Mūsų šiuolaikinio gyvenimo Įpročiai tokie, kad parasimpatinė nervų sistemos dalis dažniausiai lieka neveikli. Pasekmės: organizmas yra nuolat sujaudinamas simpatinės nervų sistemos dalies, raumenys bei nervai įtempti, virškinimo sistema nepakankamai aprūpinama krauju, smegenys nuolat pervarginamos. Iš pradžių pastebimi nervingumo simptomai, vėliau prasideda rimtos ligos — širdies infarktas, depresija, skrandžio opa.
Psichologinės priežastys
Formulė "daug streso darbe = didelis nervingumas" ne visuomet teisinga, nes tai, kiek mes susinerviname, labai priklauso nuo to, kaip su tuo stresu susidorojame. Si savybė iš dalies paveldėta; antra vertus, ji labai priklauso nuo auklėjimo bei aplinkos. Mūsų nervų sistemos būklė labiausiai priklauso nuo pasitikėjimo savimi. Kuo mes labiau įsitikinę, kad galime kontroliuoti savo gyvenimą ir jo fizines situacijas, tuo esame ramesni. Kuo mažiau pasitikime savimi, tuo esame neramesni ir baugštesni. Bijant nesėkmės, nedaug kas pavyksta, nepatiriame teigiamų įspūdžių, silpnėja pasitikėjimas savimi, o tai vėlgi didina nesėkmės baimę. Veiksmingas nervingumo gydymas įmanomas, tik didinant pasitikėjimą savimi. Psichologai išvardija šias sąlygas, kurios būtinos, norint stabiliai jausti savo vertę:
• sąmoningas buvimas Čia ir Dabar,
• savęs akceptavimas, t. y. sugebėjimas priimti savo charakterio bruožus tokius, kokie yra, nemeluojant,
• atsakomybė už savo veiksmus,
• mokėjimas įtvirtinti save, išreikšti savąjį "aš",
• mokėjimas iškelti tikslus ir j juos orientuoti savo gyvenimą,
• sugebėjimas pasiekti asmenybės vientisumą ir turėti idealų.
Seniai išbandytos priemonės
Refremingas
Refremingas — naujos formos (angliškai "frame" — rėmai) suteikimas savo vertinimams bei interpretacijoms. Paaiškinsime pavyzdžiu: įsivaizduokime žmogų, kuris draugijoje nepasitiki savimi ir nuolat sukelia kieno nors nepasitenkinimą. Pagaliau ateina toks momentas, kai imama visiškai nepasitikėti savimi, vengiama žmonių — iš baimės, kad vėl kas nors bus supykdytas.
Įsivaizduokite, kad reikia turėti nemaža psichologinio įžvalgumo, kad sugebėtumėte ką nors supykdyti; be to, Jūs esate gan pastabus — priešingu atveju netgi nesuprastu-mėte, kad įsivėlėte į konfliktą. Taigi Jūs turite nemaža teigiamų savybių, ir aplinkiniai tai įvertins. Vienintelis Jūsų trūkumas — reaguojate per daug spontaniškai, bet tai ištaisoma.
Aromaterapija
Vegetacinės nervų sistemos pusiausvyrą padės atgauti šių augalų aromatai: valerijono, bergamotės, levandos, mairūno ir sandalmedžio. 8 lašus kurio nors šių aliejų (ar jų mišinio) įlašinkite į dubenėlį su vandeniu ir pastatykite ant arbatinuko šilumą skirtos palaikyti lemputės.
Valerijono, melisos ir paprastosios kraujažolės arbata
Kai kurios vaistažolės turi ne mažesnį poveikį nei psichotropiniai vaistai, be to, jos neturi nepageidaujamo pašalinio poveikio.
Receptas: sumaišyti 20 g paprastosios kraujažolės žolės, 10 g melisos lapų, 10 g valerijono šaknų; 2 arbatinius šaukštelius šio mišinio užpilti 1/4 1 verdančio vandens, leisti 10 min. pritraukti, nukošti. Gerti po 2 puodelius per dieną.
Akupresūra
Pagal tai, kokie simptomai vyrauja, masažuokite 3 — 5 kartus per dieną po 3 — 5 min. rodomuoju ir didžiuoju pirštu šiuos taškus:
Lu 5, "Alkūnės tvenkinys". Šis aktyvusis taškas yra alkūnės raukšlėje ties nykščiu, įdubime prie pat bicepso sausgyslės. Masažuokite jį sukamaisiais judesiais — iš pradžių kairėn, po to dešinėn. Šį tašką masažuoti rekomenduojama, esant pagreitėjusiam kvėpavimui, pojūčiui, tarsi kas veržtų kaklą, nervingam kosčiojimui ir poreikiui atsikrenkšti;
Diu 5, "Saulėtas slėnis". Šis taškas yra įdubime, esančiame ant riešo, viršutinėje plaštakos pusėje, ties mažuoju pirštu; nuo išorinio riešo kauliuko kilkite 45 kampu aukštyn plaštakos vidurio link. Masažuokite šį tašką sukamaisiais judesiais — pirma kairėn, po to dešinėn. "Saulėto slėnio" masažas rekomenduojamas, kai organizmas išsekęs, svaigsta galva bei ūžia ausyse;
H 7, "Dieviškieji vartai". Šis taškas yra vidurinėje riešo raukšlėje, tiesiai po mažojo piršto kauburėliu, stiprios ranką per riešą lankstančios sausgyslės vidinėje pusėje. Jis lengviausiai surandamas, sulenkus riešą — įdubime. Masažuokite šį tašką sukamaisiais judesiais — iš pradžių kairėn, po to dešinėn.
"Dieviškųjų vartų" masažas rekomenduojamas, kai yra padidėjęs jautrumas, dirglumas, sutrikęs miegas ir dėl nervingumo sutrikęs širdies ritmas.
Homeopatinės priemonės
Jos labai veiksmingos, kai susirgimai yra psichogeninės kilmės, t. y. kyla dėl nervingumo.
Kalium phosphoricum D3 rekomenduojama vartoti, kai be jokios priežasties ilgai trunka nervingumas.
Dozė: po 1 tabletę 3 kartus per dieną.
Argentum nitricum D6 padės, jei vargina nervingumas bei pojūtis, kad nuolat skubama ir nespėjama, vidinis drebulys ir pernelyg įjautrinta vaizduotė.
Dozė: po 5 — 10 lašų 3 kartus per dieną.
Zincum valerianicum vartojama, esant padidintam jautrumui, protiniam pervargimui, blyškumui ir miego sutrikimams.
Dozė: po 1 — 2 tabletes 3 kartus per dieną.
Švelni terapija iš Tolimųjų Rytų
Kvi Gong rutuliai
Kvi Gong rutuliai psichinę energiją paverčia judesiu. Specialūs nervingumą mažinantys pratimai aprašyti rutulių vartojimo instrukcijoje.
PROFILAKTIKA
• Jūsų organizmas turi būti pakankamai aprūpintas "bioraminančiaisiais", stiprinančiais nervų sistemą. Viena tokių medžiagų — lecitinas. Jo yra saulėgrąžų sėklose, daigintuose kviečiuose, alaus mielėse, melasoje, kiaušinio trynyje, pasukose, neapdorotų grudų produktuose ir citrusiniuose vaisiuose, taip pat bananuose ir šokolade. Beje, šokoladas turi dar vieną teigiamą savybę — skatina endorfinų ("laimės hormonų") sekreciją.
• Kita natūrali nervų sistemą raminanti medžiaga — kalcis; jo dėka kontaktuoja nervinės ląstelės. Jo daugiausia mairūne, šalavijuje, čiobrelyje, taip pat piene ir pieno produktuose — sūryje, varškėje, jogurte.