SIMPTOMAI
• Čiaudulys, varvanti nosis, paburkusios gleivinės.
• Nestiprus gerklės ir ryklės skausmas, kai kada — nestiprus kosulys.
• Gripo infekcija: tie patys simptomai, tik stipresni, galvos bei sąnarių skausmai, pakilusi kūno temperatūra.
Sukėlėjai
Peršalimas — viršutinių kvėpavimo takų virusinės infekcijos pasekmė. Jis užkrečiamas, t. y. jį gali perduoti kitas žmogus, skleidžiantis aplinkoje virusus (čiaudėdamas, kosėdamas, liesdamasis prie kito žmogaus). Peršalti galima bet kuriuo metų laiku, bet žiemą pavojus didžiausias. Šaltuoju metų laiku dažnai atšąla kojų pėdos; į tai reaguoja vegetacinė nervų sistema — stabdo kvėpavimo takų kraujotaką. Tai mažina gleivinių atsparumą, ir slogos virusai daug lengviau įsiskverbia į organizmą.
Imuninės priežastys
Amerikiečiai nustatė, kad ikimokyklinukai gali peršalti devynis, mokyklinio amžiaus vaikai — šešis kartus per metus, ir tai nesukels jokių rimtesnių sveikatos sutrikimų. Vaikų imunitetas silpnesnis nei suaugusiųjų. Kūdikis gimdamas atsineša iš motinos "skolintą" imunitetą, tačiau penktajame gyvenimo mėnesyje jis išnyksta. Nuo penktojo mėnesio mažyliui tenka pasikliauti savo imunine sistema, o ji išsivysto tik per keletą metų.
Taip pat ir vaiko kūno sandara palankesnė slogos virusams įsiskverbti. Vaiko nosytė maža, perėjimas nuo jos į ryklę — siauras; todėl net ir palyginti nedidelis gleivinės paburkimas užblokuoja kvėpavimo takus.
Psichologinės priežastys
Po ilgai trukusios psichinės įtampos tikimybė susirgti sloga padvigubėja. Ilgai trunkantis stresas silpnina imuninę sistemą. Įsiskverbę virusai nėra iš karto sunaikinami. Be to, nuolat stresą patiriantys žmonės dėl laiko stokos įgyja labai netikusius mitybos įpročius. Jie įbėga į "Greito maisto" tipo restoraną ar užkandinę, paskubomis praryja kaloringą, bet jokių vitaminų neturintį šokoladinį riestainį ar porciją keptų dešrelių; lėtas pasimėgavimas šviežiomis salotomis jiems atrodo neleistina prabanga.
Seniai išbandytos priemonės
Pašalinkite gleives!
Šnypšdami nosį, vieną jos šnervę užspauskite. Jei ima čiaudulys, nesivaržykite garsiai nusičiaudėti. Daugelis sergančių sloga drovėdamiesi čiaudi "į vidų". Tai sukelia slėgį, išplintantį netgi į ausis. Kyla pavojus, kad gleivės bus nustumtos į kaktos antelius, kur galės sukelti sunkų uždegimą.
Daug gerkite!
Persišaldžius padidėja skysčio poreikis. Gerkite daug ir dažnai, netgi jei nejaučiate troškulio. Labiausiai tiks įvairių rūšių arbata ar negazuoto mineralinio vandens ir vaisių sulčių mišinys (4:1).
Prakaitavimą skatinanti arbata
Tokia arbata skatina gleivių pasišalinimą. Štai du receptai:
Liepžiedžių arbata: 1 — 2 arbatinius šaukštelius liepžiedžių užplikyti 1/4 1 verdančio vandens, leisti 10 min. pritraukti.
Vaistininko Palovo arbata nuo peršalimo: 20 g erškėčių (su sėklomis), po 14 g šeivamedžio, ramunėlių, liepos žiedų, 11 g bruknių lapų, 10 g gluosnio žievės, 5 g ybiškės žiedų. 2 arbatinius šaukštelius šio mišinio užplikykite 1/4 1 šalto vandens, leiskite 10 min. pritraukti.
Jei nenorite vargintis, vaistininko Palovo arbatos nuo peršalimo galite įsigyti vaistinėje.
Nosies plovimas
Nosies plovimas mažina gleivinės paburkimą; jį atlikti labai paprasta. Į saują prileiskite vandentiekio vandens (šaltas vanduo, jei Jums šilta, šiltas — jei šalta, krečia drebulys) ir įtraukite abiem šnervėmis. Vėl išpūskite; tai pakartokite 3 — 5 kartus. Iš pradžių galbūt reikės prisiversti, bet rezultatas vertas pastangų.
Aspirinas ir paracetamolis
Šie visiems žinomi skausmą malšinantys vaistai padės įveikti būdingus peršalimo požymius — pakilusią temperatūrą ir sąnarių skausmą.
Homeopatinės priemonės
Jos nuo seno vartojamos peršalimui ir gripo infekcijai gydyti.
Aconitum D30, kurpelės preparatas, labiausiai padės tik peršalus. Tai pirmosios pagalbos priemonė, netinkama ilgiau vartoti.
Dozė: 3 kartus po 5 žirnelius; tarpas — 2 valandos. Po to nieko daugiau nebevartoti. Paprastai nestiprus peršalimas po to praeina.
Allium cepa D6 (homeopatinis svogūno preparatas) gelbsti nuo stipraus čiaudulio.
Dozė: po 1 — 2 tabletes 3 kartus per dieną.
Kalium bichromicum D4 vartojamas, kai peršalimo simptomai stiprėja ir iš nosies skiriasi gelsvos, tąsios gleivės.
Dozė: po 1 — 2 tabletes 3 kartus per dieną.
Hepar sulfuris D6 vartojamas, kai gleivės balkšvos.
Dozė: po 1 — 2 tabletes 3 kartus per dieną.
Vištienos sultinys
Žinoma amerikiečių Mayo klinika rekomenduoja: jei peršalote, gerkite karštą vištienos sultinį. Taip pat labai tiks įr veršienos kaulų sultinys. Tik atkreipkite dėmesį į mėsos kokybę — netgi veršiena gali būti užkrėsta BSE (galvijų pasiutligės) sukėlėju.
Nauja ir švelnu
Aromaterapija: arbatmedžio aliejus
Arbatmedžio aliejus naikina virusus ir kaip aromaterapinis preparatas, stiprina imuninę sistemą. Ant nosinės užlašinkite 3 — 5 lašus arbatmedžio aliejaus ir kuo dažniau kvėpuokite jo garais. Naktį gerai miegosite, jei ant pagalvės užlašinsite 5 lašus arbatmedžio aliejaus.
PROFILAKTIKA
• Jei tik galite, kvėpuokite pro nosį, ne pro burną. Nosies ertmėje sulaikoma daugelis svetimkūnių, ir jie nepatenka į bronchus.
• Nerūkykite! Dūmai kenkia gleivinėms ir naikina kvėpavimo takų virpamąjį epitelį, o nikotinas silpnina imuninę sistemą.
• Grūdinkitės! Net ir žiemą būkite gryname ore. Rytinis kontrastinis dušas treniruoja Jūsų kraujagysles, ir organizmas tampa mažiau jautrus šalčiui; pirmiausia 1 min. — šiltas dušas, po to — pasirąžykite. Tada, leisdami ant dešinės kojos tekėti vandens srovei, nustatykite, kokio šaltumo vandenį dar galite ištverti; iš pradžių apliekite kojos išorinę, po to — vidinę pusę. Po 10 sek. tą patį atlikite su kita koja. Tą pačią procedūrą atlikite ir rankoms, po to apliekite krūtinę, pilvą, sprandą ir veidą. Viską pakartokite iš pradžių — 2 — 3 kartus.
• Stiprinkite imunitetą! Tam tiks echinacėjos preparatai — jų galite įsigyti vaistinėje.
• Vartokite kuo daugiau vitamino C. Šis vitaminas — tarsi šluota iš organizmo iššluoja visus šlakus. Daug jo yra šeivamedžio uogose, kivi, apelsinuose, citrinose ir šaltalankio uogose.
