Pirmųjų dantukų dygimas tampa tikru išbandymu ne tik daugeliui mažylių, bet ir jų tėveliams. Irzlumas, nemiga, atsisakymas valgyti, pakilusi temperatūra, sloga, viduriavimas - tokie negalavimai labai dažnai kamuoja kūdikį kalantis pirmiesiems dantukams. 

Dantukų dygimo tvarka

Pirmieji dantukai pradeda dygti apie šeštą gyvenimo mėnesį. Paprastai pirmiausia pradeda kaltis apatiniai kandžiai, po to - viršutiniai. Daugelis mažylių sulaukę pirmojo gimtadienio turi aštuonis dantukus (centrinius ir šoninius kandžius apatiniame ir viršutiniame žandikauliuose). 12-18 mėnesį turėtų pasirodyti pirmieji pieniniai krūminiai dantys, 16-24 - iltiniai, o įpusėjus trečiuosius metus - antrieji pieniniai krūminiai dantys. Taigi iš viso išdygsta 20 pieninių dantukų. Nieko baisaus, jeigu dantukai išdygsta anksčiau ar vėliau vienu dviem mėnesiais. Sunerimti reikėtų tik tada, jeigu sulaukęs metų mažylis dar neturi nei vieno dantuko. Tokiu atveju kreipkitės į odontologą. Gydytojas padarys rentgeno nuotrauką ir pažiūrės, ar žandikauliuose apskritai yra dantukų užuomazgų. Dantų dygimas gali vėluoti, jei sergama kai kuriomis ligomis, pavyzdžiui, rachitu, genetinėmis, medžiagų apykaitos ligomis. 3-5 mėnesiais anksčiau pieniniai dantukai prasikala labai jaunų mamų  pirmagimiams,  taip  pat mažyliams, gimusiems per didelio svorio. Ankstyvas dantų dygimas gali būti ir paveldimas. Pasitaiko, kad mažylis gimsta jau turėdamas vieną, rečiau kelis dantukus arba jie išdygsta greitai po gimimo. Šie dantukai būna mažučiai, silpni. Naujagimį apžiūrintis gydytojas turi patikrinti, ar dantukai nekliba ir nėra pavojaus iškritus jais užspringti - tokiais atvejais gali tekti dantukus pašalinti. Žindyti jie dažniausiai netrukdo.

Neramus, prastai valgo

Labai dažnai pirmųjų dantukų dygimas vaiką vargina. Daugelis tėvelių turi susitaikyti su nemigo naktimis ir apsišarvuoti kantrybe.

Irzlumas ir nemiga. Kadangi kalantis pieniniams dantukams mažyliui skauda, jis gali tapti neramus, irzlus, prasčiau miegoti. Dantų dygimas - skausmingas procesas, nes dantukas skinasi kelią dirgindamas dantenas. Jos patinsta, paburksta, parausta ir j tampa skausmingos, prasideda seilėtekis. Norėdamas nuraminti perštinčias dantenas, vaikutis bando ką nors kramtyti, čiulpia pirštą, pradeda kandžiotis. Kramto viską, ką gali pasiekti - savo pirštukus, mamos ar tėčio rankas, žaisliukus.

Prastesnis apetitas. Dantų kali-mosi laikotarpiu dėl dantenų skausmo mažylis gali netekti apetito. Valgant jam paprasčiausiai skauda, todėl jis atsisako maisto, gali atmesti ir krūtį arba buteliuką. Žindymas paspartina kraujo tekėjimą j patinusias vietas, todėl jos tampa dar jautresnės. 

Paraudęs smakriukas ir skruostai. Dėl padidėjusio seilėtekio mažylio smakro ir skruostukų odelė gali parausti, kartais išberia. Drėgmė sudirgina odą, ypač naktį, kai vaikas trina savo veidelį j paklodę. Seiles nušluostykite (bet netrinkite) švaria servetėle, gerai sugeriančia drėgmę. Geriausiai tinka vienkartinės popierinės arba marlinės servetėlės. Jeigu odelė parausta, ją, sausai nuvalytą, reikėtų 4-6 kartus per dieną patepti riebesniu kremu.

Pagalba dygstant dantims

Dygstant dantukams tėveliai dažnai jaučiasi bejėgiai, nežino, kaip padėti sumažinti dantenų skausmą, nuraminti nuolat zirziantį ir negalintį užmigti vaikutį. Kokias priemones galima išmėginti, kad dantų dygimo skausmai ir nemalonūs pojūčiai būtų mažesni? 

1. Dantenų masažas. Galite dantenas pamasažuoti tiesiog švariu pirštu. Atsargiais judesiais glostykite nuo nosies sparnelių burnos kampučių link. Galima naudoti ir silikoninį antpirštį su minkštais šereliais, skirtą kūdikio dantenoms masažuoti kalantis dantukams. Toks masažas ne tik apmalšina skausmą, kurį sukelia besikalantys dantukai, bet ir yra tinkamas pirmiesiems mažylio dantukams valyti. 

2. Kramtukai. Pasikasyti labai tinka kramtukai, pagaminti iš nekenksmingos gumos grublėtu paviršiumi bei pripildyti distiliuoto vandens. Kramtukus patogu laikyti, jie būna žaismingų formų ir spalvų. Prieš duodami kramtuką mažyliui, jį palaikykite šaldytuve - šaltis malšina skausmą. Tik jokiu būdu negalima kramtuko šaldyti šaldymo kameroje, nes suledėjęs jis gali prilipti prie dantenų. Taip pakenksite jautrioms mažylių dantenoms ir lūpytėms. Kramtukas turi būti ne šaltas, bet atvėsintas.

3. Žaisliukai-masažuokliai. Besikalančių dantukų skausmą malšina specialūs tam skirti guminiai žiedai. Dažnai jie būna ir kaip viena sudedamųjų barškučių dalių.

4. Vėsus maistas. Kūdikiui gali palengvėti graužiant vėsią morką arba obuolį. Skausmas laikinai sumažės ir valgant šaltą jogurtą, vaisių tyrelę.

5. Džiūvėsėlis. Duoti pagraužti kietą nesaldu krekerį, džiūvėsėlį ar kietą riestainį - dar vienas būdas padėti kenčiančiam skausmą vaikui. 

6. Geliai. Palengvinti dantų dygimą galima ir vaistinėse parduodamais specialiais geliais, pavyzdžiui, "Kamistad baby", "Kamistad gel", "Dentinox gel". Jie yra malonaus kvapo ir skonio, pasižymi malšinančiu skausmą ir šaldomuoju poveikiu. Deja, šių gelių poveikis labai trumpalaikis -skausmą jie sumažina vos 10-15 min. Dantenas jais tepti galima ne daugiau kaip 3-5 kartus per parą. Be to, nereikėtų teplioti visos burnytės, pakanka labai nedaug gelio užtepti ant tos vietos, kur dygsta dantukas, t.y. ten, kur dantenos paburkusios, sustorėjusios, paraudusios, suapvalėjusios. Dantukui nedygstant, kūdikių dantenos būna smailos. Tepant geliais nereikėtų persistengti, nes šios priemonės perteklius gali sukelti skrandžio uždegimą, alergiją. 

7. Raminamosios arbatos ir vaistai. Jei mažylis labai nervingas, blogai miega, duokite jam raminančiosios arbatos, pavyzdžiui, pankolių, iš žolelių pagamintų raminamųjų lašiukų "Notta". Jeigu vaikas neramus, galima naudoti žvakutes "Viburcol".

Dygima lydintys negalavimai

Dygstant dantukams dažnam vaikučiui pakyla temperatūra, prasideda sloga, jis kosti, viduriuoja. Daugelis tėvelių įsitikinę, kad dėl to kalti dantukai. Tačiau dėl varvančios nosytės ar dažnesnio tuštinimosi vien tik jų kaltinti negalima. Tuo laiku, kai kalasi pirmieji dantukai,  kūdikis praranda • įgimtą  imunitetą ir pradeda formuotis įgyjamas. Kaip tik dėl to vaikas šiuo laikotarpiu ypač lengvai suserga.

Pakilusi temperatūra. Kai dygsta dantukai, gali keliais laipsniais (iki 37,1-37,3) pakilti temperatūra. Kartais ji šokteli net iki 38 laipsnių. Temperatūrą reikia numušti vaistais, kai ji pasiekia 38 laipsnius arba pakyla dar aukščiau. Jeigu temperatūra žemesnė, jos numušti nereikia. Vaistai nuo temperatūros, pavyzdžiui, "Ibuprofen", paracetamolio sirupas, ne tik mažina temperatūrą, bet ir malšina skausmą.

Sloga, kosulys. Nei varvanti nosytė, nei kosulys, nėra dantų dygimo komplikacija. Tai du negalavimai - dantų dygimo keliami skausmai ir sloga, kurią reikia gydyti taip pat, kaip ir nedygstant dantukams, t.y. plauti nosytę jūros vandeniu, lašinti lašiukus nuo slogos.

Viduriavimas. Kalantis dantims, mažylis gali skysčiau tuštintis. Tačiau dažniausiai tai ne infekcinis, o fiziologinis viduriavimas. Todėl jo ypatingai gydyti nereikia. Per kelias dienas tai praeina savaime. Išmatų spalva, konsistencija, tuštinimosi dažnumas ir bendra vaiko būklė leidžia atskirti, kada yra fiziologinis viduriavimas, o kada patologinis. Jeigu mažylis valgo, geria, elgiasi kaip įprastai, tuštinasi du tris kartus per dieną, nors ir skysčiau, nerimauti nereikėtų. Tikrojo viduriavimo požymiai - tuštinimasis keturis penkis kartus per dieną, išmatose matosi gleivių priemaišų, pasikeičia jų spalva, pakyla temperatūra, nors ne visada. Pastebėjus tokius simptomus, reikia kuo greičiau pasirodyti gydytojui. Į negalavimus nenumokite ranka. Jeigu vaikas neramus, jam pakyla temperatūra, tai gali būti ir sunkios infekcijos požymis. Kai vaikas karščiuoja, nereikėtų laukti, o kiek įmanoma greičiau kreiptis į šeimos arba vaikų ligų gydytoją. Tik jis gali pasakyti, ar vaikas nesusirgo rimta liga. Juk gali būti prasidėjęs stiprus gerklės arba plaučių, ausų uždegimas, angina.