Pneumotoraksas (pneumothorax) - oro susikaupimas krūtinplėvės ertmėje.
Etiologija ir patogenezė. Dažniausia pneumotorakso priežastis -plaučių prisipildymas oru ir alveolių plyšimas. Pagal kilmę pneumotoraksas skirstomas į spontaninį, trauminį ir jatrogeninį.
Spontaninis (idiopatinis) pneumotoraksas būna pirminis ir antrinis; atskirai skiriamas spontaninis naujagimių pneumotoraksas. Pirminis spontaninis pneumotoraksas (kai nėra plaučių ligos požymių) būna paaugliams, dažniau berniukams; toks pneumotoraksas aprašytas keliems įvairaus amžiaus vienos šeimos vaikams.
Antrinis spontaninis pneumotoraksas būna sergant pneumonija, bronchų astma (5% dėl astmos hospitalizuotų vaikų), cistine fibroze, paveldimomis ligomis (Marfano ar Elerso-Danloso sindromu), esant kvėpavimo takų svetimkūniui.
1-2% naujagimių pasitaiko asimptominis spontaninis pneumotoraksas, simptominis - kiek rečiau. Sveiko naujagimio plaučių alveolės gali plyšti per pirmuosius įkvėpimus. Dažniau pneumotoraksas būna naujagimiams, sergantiems mekonijaus aspiracijos sindromu, hialininių membranų liga, taip pat tiems, kuriems buvo taikomas dirbtinis plaučių ventiliavimas ar pastovus teigiamas slėgis kvėpavimo takuose.
Trauminis pneumotoraksas gali susidaryti esant ir atvirai, ir uždarai krūtinės ląstos traumai.
Jatrogeninis (gr. iatros - gydytojas, genos - kilmė) pneumotoraksas būna darant tracheotomiją, torakocentezę, dirbtinį plaučių ventiliavimą, endoskopiją, punkcinę plaučio biopsiją, kateterizuojant poraktinę veną po reanimavimo.
Jei plyšta alveolės netoli visceralinės pleuros, įvyksta pneumotoraksas, jei gilesnės alveolės, - intersticinė emfizema. Tuomet oras veržiasi šalia peribronchinio ir perivaskulinio audinio prie plaučių šaknų, ir prasideda mediastinumo emfizema. Paskui plyšta tarpuplaučio pleura -susidaro pneumomediastinumas ir poodinė emfizema. Neseniai teko stebėti 15 metų vaiką, sirgusį bronchitu, kuriam dėl atkaklaus draskančio užsitęsusio kosulio plyšo gilesnės alveolės, ir pagal aukščiau aprašytą mechanizmą išsivystė pneumomediastinumas ir poodinė emfizema. Sis atvejis kiek paneigia pediatrų nuostatą, jog kosulio niekada nereikia slopinti!
Klinika. 2% vaikų spontaninis pneumotoraksas įvyksta be ryškesnių klinikinių simptomų. Kitais atvejais jo pradžia būna staigi, reiškiasi krūtinės skausmu, dusuliu, kosuliu, cianoze, kitais ūminio kvėpavimo nepakankamumo simptomais. Auskultuojant pažeistoje krūtinės ląstos pusėje, kvėpavimas būna susilpnėjęs ar visai negirdimas, perkusinis garsas timpaninis („dėžės"). Jei pneumotoraksas - vožtuvinis („įtemptas"), dusulys ir cianozė būna dar ryškesni, dėl į priešingą pusę pasislinkusių tarpuplaučio organų prisideda širdies ir kraujagyslių nepakankamumo požymių, širdies tonai girdimi nebūdingoje vietoje. Vaikas gali uždusti.
Pneumotoraksui diagnozuoti svarbi krūtinės ląstos rentgenograma: pažeistos pusės plautis yra kolabuotas, aplink jį esanti sritis užsipildžiusi oru, o plaučių piešinio toje vietoje nesimato. Pneumomediastinumui būdingas pašviesėjimas apie širdies šešėlį ir plaučių šaknis.Pneumotoraksą reikia skirti nuo plaučių emfizemos, diafragmos išvaržos, cistos, atsisluoksniuojančios aortos aneurizmos.
Gydymas. Vaikas, kuriam pneumotoraksas asimptominis, stebimas ir gydomas konservatyviai. Jam duodama mažiau ir dažniau valgyti, suteikiama ramybė, gydoma pagrindinė liga. Per savaitę pneumotorakso požymiai išnyksta.
Jei pneumotoraksas susidaro staiga, atsiranda ryškių kvėpavimo nepakankamumo požymių, skubiai punktuojama pleuros ertmė arba daromas pleuros ertmės drenažas. Jei yra „įtemptas" pneumotoraksas, neatidėliotiną pagalbą privalu suteikti tuoj pat, negaištant laiko rentgeniniam tyrimui. Greičiausiai pleuros ertmės dekompresija sukeliama įdūrus storą adatą į antrąjį tarpšonkaulinį tarpą iš priekio ties vidurine raktikaulio linija. Pagerėjus vaiko būklei, krūtinės ląsta tiriama rentgenu ir drenuojama pleuros ertmė.
