SPENGIMAS AUSYSE SPENGIMAS AUSYSE

SIMPTOMAI

 

Spengimas, skambėjimas, nuolatinis duslus ūžesys ausyse.

 

Kai kada — griaudžiantis dundesys, taip pat šaižus pliauškėjimas, šnypštimas ar girgždėjimas.

 

Sukėlėjai

 

Spengimas ausyse — tai ne visiškai tikslus negalavimo, medikų vadinamo Tinnitus, liaudiškas pavadinimas. Medicininiu požiūriu Tinnitus nelaikomas atskiru susirgimu; tai funkcinis klausos aparato sutrikimas, kurį gali sukelti įvairios priežastys įvairiose kūno vietose. Trumpai tariant, spengimas ausyse — tai pavojaus signalas, pranešantis, kad galbūt labai toli nuo ausies esančioje organizmo kertelėje kažkas sutriko. Tinnitus sukelti gali klausos nervo srityje esantys augliai, erkių sukelta boreliozė, triukšmas (garsios muzikos klausymasis per ausines ar diskotekoje), ūmi sprogimo ar trenksmo sukelta trauma (sprogdinimo darbų ar per naujametinį fejerverką), klausos susilpnėjimas, alergija kai kuriems maisto produktams, cukraligė, mažas kraujo spaudimas ar netgi blogai įstatyti dantų protezai.

 

Organinės priežastys

 

Jei staiga ima spengti ausyse, jei girdimas daugiabalsis skambesys ar staiga dingsta klausa, be to, atrodo, lyg ausyje būtų kamštis — būtina skubiai kreiptis į gydytoją. Geriausiausiu atveju Jūsų negalavimą sukėlė ausies sieros kamštis, kurį gydytojas lengvai pašalins; blogiausiu atveju — tai rimtas susirgimas, ir nėra šimtaprocentinės tikimybės, kad Jūs vėl visiškai gerai girdėsite ir nebevargins spengimas ausyse.

 

Psichologinės priežastys

 

Šiuolaikinis žmogus gan nerūpestingai elgiasi su svarbiu jutimo organu — ausimi. Ausis — organas, kurio užimamame labai mažame plotelyje atliekama daugybė sudėtingų funkcijų. Oro bangų vertimas į suvokiamą garsinį signalą — tai sudėtingas fizikinis-neurologinis procesas, kuriam atsirasti evoliucijoje reikėjo daug daugiau laiko nei, pvz., regėjimui. Taigi, koks žmogus ištisas penkias minutes spoksotų į ryškią vidurdienio saulę? Kiekvienam aišku, kad tai labai pakenktų akims. Tačiau tas pats asmuo dažnai leidžia savo klausos aparatą bombarduoti 85 decibelus viršijančiam triukšmui, o 85 decibelai jau laikomi pavojinga riba. Regis, mūsų instinktai jau nebeapsaugo klausos. Tačiau šis savisaugos instinktas kai kada dar funkcionuoja, pagal aplinkybes sumažindamas klausos aštrumą. Tiriant spengimu ausyse besiskundžiančius pacientus, nustatyta, kad jų raumuo, medikų vadinamas Temporalis posterior, yra pernelyg įtemptas. Tiesą sakant, šis raumuo jau nebeatlieka savo pirmykštės funkcijos. Tai jau tapo nebereikalinga. Pirmykštė jo paskirtis — pastatyti ausis, kaip tai atsitinka, pvz., šunims ar katėms, kai jie išsigąsta. Šiuolaikinis nuolat išgąsdintas ir streso apimtas Horao sapiens apsiriboja tik ausies raumens įtempimu, tačiau pakanka ir šio įtempimo — taip užspaudžiamos kraujagyslės. Vidinėje ausyje ima trūkti deguonies, prasideda nervinės reguliacijos sutrikimai, t. y. Tinnitus. Šie sutrikimai labai efektyviai šalinami raumenų atpalaidavimo pratimais.

 

Seniai išbandytos priemonės

 

Akupresūra

Nervinio pobūdžio skausmai ir negalavimai akupresūra nors ir neišgydomi, bet sušvelninami. Spengimas ausyse neretai yra nervinio pobūdžio, todėl šis švelnus masažas tikrai pagelbės. Atminkite, kad masažuojama visuomet sukamaisiais judesiais, dažniausiai tik lengvai paspaudžiant. Stai veiksmingi taškai, kai spengia ausyse:

 

rodomuoju pirštu 7 sek. spauskite viršutinės lūpos įdubimą prie pat nosies. Po to vidutiniškai stipriai 7 sek. spauskite ten, kur prie antakių baigiasi nosies šaknis. Taip masažuokite keletą kartų per dieną;

 

ausų kraujotaką gerina toks masažas: nykščiu ir rodomuoju pirštu suimkite viršutinį ausies kremzlės kraštą toje vietoje, kur jis prasideda — prie pat galvos (abiejų rankų pirštais — abi ausis!). Stipriai paspausdami abiem pirštais pamasažuokite visą ausies kraštą. Ausies spenelį turite pasiekti maždaug po 1 min.; grįžkite atgal — iki pat viršutinio krašto, nuo kurio ir pradėjote: tam sugaišti turėtumėte vėl gi ne daugiau nei 1 min.

 

didžiuoju pirštu 7 sek. stipriai spauskite vietą, kur ausies spenelis jungiasi su veidu, po to 7 sek. — tašką prieš pat ausies spenelį (ten, kur užčiuopsite nedidelį įdubimą), galiausiai — dar 7 sek. — ten, kur prasideda viršutinis ausies kraštas (čia taip pat užčiuopsite įdubimą). Ne vėliau kaip po 3 min. pajusite ausyse malonią šilumą — jų kraujotaka labai pagerėjo.

 

akupresūrą atlikite ne rečiau kaip 4 kartus per dieną.

 

Magnio nikotinatas ir magnio adipatas

Šios medžiagos atpalaiduoja nuvargintus klausos receptorius ir trumpam pagerina vidinės ausies kraujotaką (vienas preparatų — Magnesium Compositum).

 

Homeopatinės priemonės

Hypericum D6 raminančiai veikia galvos bei nugaros smegenis bei iš jų išeinančius nervus, taigi juo gali būti sėkmingai gydomas spengimas ausyse.

Dozė: po 1 — 2 tabletes 3 kartus per dieną.

 
Vaistingieji augalai
 
 
Ginkgo-biloba lapai
Iš Japonijos kilusio ginkmedžio lapuose yra medžiagų, keičiančių kraujo takumą ir tuo pačiu gerinančių vidinės ausies kraujotaką bei didinančių jos audinių atsparumą deguonies trūkumui. Tačiau tokį poveikį turi tik tie preparatai, kuriuose yra reikiamas ginkgoflavonglikozidų ir ter-penlaktonų kiekis: Craton forte, Gingium, Ginkobil-N-ra-tiopharm, Rokan, Tebonin forte.
 
PROFILAKTIKA
 
• Venkite negalavimą išprovokuojančių situacijų! Beveik kiekvienas žmogus nors kartą jautė spengiant ausyse. Stebėkite, kokiose situacijose (ar po jų) prasideda šis negalavimas. Pamatysite, kad tai dažniausiai būna tada, kai patiriate psichologinį spaudimą, bet ne akustinį poveikį. Galbūt galima tokiose situacijose paprasčiau reaguoti ar jų visiškai išvengti.
 
• Laikykitės "triukšmo dietos"! Roko muzikos koncertai, diskotekos, muzikos klausymasis su ausinėmis, taip pat ir kasdienis eismo keliamas triukšmas bei šurmulys valgyklose, ofisuose, kavinėse ganėtinai išvargina mūsų klausos aparatą. Pagalvokite, ar Jūsų ausims nebūtų naudingos poilsio valandėlės — pasivaikščiojimas miške ar pietų miegas.
 
• Atsipalaiduokite! Kai mes iš tikrųjų (!) atsipalaidavę, nesunkiai susidorojame su visais stresoriais — karštligišku skubėjimu ar triukšmu; tada jie neturi tiesioginio poveikio mūsų organizmui. Taigi būtina išmokti kokios nors atsipalaidavimo technikos — autogeninės treniruotės, Kvi Gong, Biofeedback metodikos, kineziologijos, Aura Soma, raumenų atpalaidavimo pagal Jakobsoną; jei tik turite galimybę, mokykitės kurios nors technikos pas specialistą ir nuolat ją praktikuokite. Svarbiausia — pasirinktąją techniką praktikuoti sistemingai. Jei entuziastingai pradėsite, o po to nebeatlikinėsite pratimų ar atliksite juos tik retkarčiais, — naudos nebus. Atsipalaidavimo technikos poveikis neretai pajuntamas tik po ilgesnio laiko.
Sveikatos katalogas
Pasidalinkit savo sveikatingumo istorija!
Mes paskelbsime Jūsų istorija, o Jus gausite dovanų!