SIMPTOMAI

• Įsitempę, skausmingi sprando raumenys.

• Skausmai išplinta į galvą ar rankas.

Sukėlėjai

Sprando skausmus sukelia sprando raumenų pertempimas ir jų kraujotakos sutrikimas; tai įvyksta dėl skersvėjo, trūkčiojimo, nuolatinės įtampos (darbas kompiuteriu) ir baimės.

Organinės priežastys

Didžiausias ir svarbiausias iš 3 dalių susidedantis sprando srities raumuo. Apatinė dalis plačiuoju galu prasideda nuo stuburo ir eina iki mentės, vidurinioji eina statmenai stuburui iki viršutiniojo mentės krašto, viršutinė dalis sudaro šoninį kaklo kontūrą ir eina nuo stuburo kaklo srities pirmyn iki raktikaulio išorinio trečdalio.

Savaime aišku, kad dėl taip įvairiai išsidėsčiusių skaidulų šis raumuo atlieka daug įvairių funkcijų:

• stabilizuoja ir pakelia aukštyn pečius, taigi yra svarbus, nešant krepšį ar lagaminą,

• vidurinioji šio raumens dalis tempia pečius atgal; dirbant sėdint ir palinkus (pvz., ofise) ji yra nuolat įtempta,

• raumens viršutinė dalis stabilizuoja ir tempia galvą atgal; sukaupus dėmesį bei įtemptai žiūrint į ekraną, ji yra nuolatos įtempta.

Šis raumuo patiria skirtingą krūvį, o jo atskiros dalys dažniausiai — tik vienpusišką. Todėl jaučiamas nuovargis, sutrinka kraujotaka, vertikalios šio raumens dalys pernelyg įsitempia, o horizontaliai einanti gauna per mažą krūvį; rezultatas — pirmyn atkišti pečiai ir "suapvalinta" kietais įsitempusiais raumenimis skaudanti nugara, kurios skausmas išplinta ir į galvą.

Psichologinės priežastys

Be gausių judėjimo funkcijų, šis raumuo atlieka ir apsauginę (mūsų kaklo); jo viršutinė dalis sprande tarsi šarvu pridengia jautrius kaklo organus. Dėl to jis turi ir svarbią psichologinę funkciją. Jaučiant baimę ar pyktį, mūsų nervų sistema "įsako" sprando raumenims įsitempti — taip apsisaugoma nuo sužeidimų ir klastingų smūgių iš užnugario. Taigi nuolatinė baimė sukelia nuolatinę įtampą sprande, o jei dar dirbamas ir sėdimas darbas (t. y. patiriamas vienpusiškas krūvis), tampa visiškai aišku, kodėl sprando skausmas laikomas viena įkyriausių civilizacijos rykščių.

Dėl baimės atsiradusį sprando skausmą psichologai pataria gydyti "žvilgsniu į viršų". Netgi labai paprastos mimikos ar gestikuliavimo reakcijos stipriai veikia mūsų pasąmonę. Nustatyta, kad nuleistos akys intensyvina neigiamus jausmus, o "žvilgsnis į viršų" — teigiamus. Esant nervinei įtampai, pečiai nevalingai pakyla aukštyn: taigi, norėdami atsipalaiduoti, turime sąmoningai juos nuleisti.

Seniai išbandytos priemonės

Šiluma

Labiausiai tinka šiltas arnikos kompresas. Į dubenį įpilkite + 28 - +30 °C temperatūros vandens, į jį įlašinkite keletą lašų arnikos aliejaus. Pamirkykite rankšluostį, gerai išgręžkite ir dėkite ant sprando, pečių bei kaklo. Šį kompresą pridenkite sausu rankšluosčiu: jis sulaikys šilumą ir geriau prispaus kompresą. Laikykite 10 — 15 min; jei per greitai atvės — dėkite dar kartą.

Tepalai su ibuprofenu

Jie mažina skausmą. Pigiausi yra: Dolgit Creme, Ibu-top Creme.

Dozė: 3 — 4 kartus per dieną įtrinti skaudančią vietą.

Aromaterapija

Kai kurie augalų kvapai mažina skausmą ir atpalaiduoja raumenis; tai ramunėlė, levanda, mairūnas ir kadagys. Įlašinkite 5 — 8 lašus bet kurio šių aliejų į dubenėlį ar specialią lemputę; laikykite kambaryje, kur praleidžiate daugiausiai laiko ar miegate.

Masažas arbatmedžio aliejumi

Arbatmedžio aliejus įsigeria į giliausius odos sluoksnius, malšina skausmą ir atpalaiduoja.

Receptas: 8 — 10 lašų arbatmedžio aliejaus sumaišykite su 1 valgomuoju šaukštu avokado ar alyvuogių aliejaus. Siuo mišiniu įtrinkite skaudamą vietą (2 — 3 kartus per dieną).

Homeopatinės priemonės

Norint parinkti efektyviausias homeopatines priemones, reikia tiksliai nustatyti kitus sprando skausmą lydinčius simptomus.

Rhus toxicodendron D6 padeda, jei sprandą skauda dėl pervargimo, trūkčiojančių judesių ar išnirimo.

Dozė: po 10 lašų 3 kartus per dieną.

Bryorheum efektingas, jei kaklo raumenys sustingę dėl peršalimo ar skersvėjo.

Dozė: po 10 lašų 3 kartus per dieną.

Gimnastika

Iš žemiau pateiktų pratimų 3 pirmuosius galite atlikti sėdėdami; Jūs turite sėdėti tiesiai, pilvas truputį atkištas į priekį — taip, kad būtų galima kvėpuoti diafragma:

• pridėkite dešiniąją ranką prie kairiosios ausies, galvą lenkite dešinėn — tol, kol pajusite stiprų tempimą (bet ne skausmą!). Tokioje padėtyje išbūkite 10 sek., po to atlikite pratimą kairiąja ranka;

• pečių ir sprando raumenims tempti labai tinka šis pratimas: atsisėskite tiesiai, nesiremdami į kėdės atkaltę. Sulenkite vieną ranką ir sugniaužkite kumštį, kita patempkite galvą į priešingą pusę. Sulenktosios rankos alkūnę atlenkite atgal; šioje padėtyje išbūkite 7 sek. Pailsėkite ir pakartokite pratimą, sukeitę rankas;

• sukabinkite rankas ir uždėkite ant pakaušio; alkūnes kiek įmanoma atlenkite atgal. Galvą nestipriai spauskite į priekį; sėdėkite tiesiai, nesikūprinkite! Spauskite, kol pajusite tempimą sprande ir nugaroje (krūtinės ląstos srityje). Šioje padėtyje išbūkite 10 sek., pusę minutės pailsėkite ir pakartokite pratimą;

• atsistokite nugara į sieną. Dešinę ranką, sulenktą 90 laipsnių kampu, pakelkite aukštyn (dilbis turi būti stačiu kampu atkištas į priekį). Alkūne stipriai spauskite vieną (10 sek.), galvą laikykite tiesiai, žvilgsnį nukreipkite į priekį. Pajusite, kaip įsitempia skersiniai sprando ir pečių raumenys, juos apima šiluma. Pratimą kartokite po 3 kartus kiekviena ranka.

PROFILAKTIKA

• Išmokite pajusti, kada Jūsų sprando raumenys ima reaguoti į šviesą. Stebėkite, kokiose stresinėse situacijose jie labiausiai įsitempia. Kai tik pajusite, kad sprando raumenys kietėja, imkite giliai — ne krūtine, bet diafragma — kvėpuoti ir mintyse kartoti šias savitaigos formules:

"Sprandas šiltas ir atsipalaidavęs". "Sprandas šiltas ir minkštas".

Pakartokite (iškvėpdami) šias formules po 6 kartus. Vėliau išsitreniruosite ir imsite jas kartoti savaime, kai tik pajusite stresą.