Ūminis inkstų funkcijos nepakankamumas (ŪIFN) - polietiologinis klinikinis sindromas, kuris reiškiasi staigiu svarbiausių inkstų funkcijų sutrikimu (oligurija, azotemija ir kitais). Ištikus ŪIFN, paros diurezė būna mažesnė kaip 1 ml/kg/val., padidėja plazmos kreatinino koncentracija. Prereninę azotemiją nuo inkstų kilmės azotemijos gali padėti skirti šlapimo biocheminis tyrimas (9 lentelė, kurioje pateikiami paauglių ir naujagimių ŪIFN šlapimo rodikliai). Manoma, kad šie vaikų rodikliai atitinka suaugusiųjų rodiklius. Prereninės etiologijos ūminį inkstų funkcijos nepakankamumą skirti nuo reninės kilmės ŪIFN geriausiai padeda inkstų nepakankamumo indeksas (INI) ir frakcinė natrio ekskrecija (FENa).
Etiologija. ŪIFN priežastys gali būti prereninės (dehidracija, infekcinės kilmės viduriavimas, sepsis, pneumonija, apsinuodijimas acto rūgštimi), reninės (hemolizinis-ureminis sindromas, glomerulonefritas, šokas, širdies operacijos) ir poreninės (šlapimo takų nepraeinamumas, jų akmenligė, navikai). Dažniausios vaikų ŪIN priežastys yra hemolizinis-ureminis sindromas (60%), sepsinis šokas (16%), glomerulonefritas (16%). Ūminis inkstų funkcijos nepakankamumas atsiranda 6-8% gydomų reanimacijos skyriuose naujagimių. Jis ištinka 8-10,5% kūdikių, kuriems daromos širdies operacijos. Vaikų iki 5 metų amžiaus dažniausia ŪIFN priežastis - hemolizinis-ureminis sindromas. Prieš 10-20 metų sergančiųjų ŪIFN letališkumas siekė 50-90%. Pradėjus ūminį inkstų funkcijos nepakankamumą gydyti dialize, vaikų ir suaugusiųjų letališkumas pastebimai sumažėjo.
Klinika. Vidutinis ligonių amžius - 1,8+1,2 metai (nuo 2,5 mėn. iki 10 m.). Dažniausi simptomai yra anurija arba oligurija (100%), hipertenzija (78%), kūno pabrinkimas (88%). Kraujo krešėjimas sutrinka 60% ligonių, trombocitopenija būna 64%, mažakraujystė (kai Hb <100 g/l) - 84%, hipoproteinemija - 60% ir acidozė - 72%. Rečiau atsiranda hiperkalemija (24% ligonių), hiponatremija - (16%), hipematremija - (12%). Visiems ligoniams padidėja serumo kreatinino ir šlapalo koncentracija. Vidutinis glomerulų filtracijos greitis - 28,5±22,1 ml/min./l,73 m2. Proteinurija >0,5 g/l pasitaiko 47% atvejų, leukociturija - 44%, hematurija - 76%. Inkstų funkcija vidutiniškai atsigauna po 16,3±10,6 dienų. Bakterinių komplikacijų atsiranda 28% sergančiųjų, miršta 8-10% ligonių, kuriems buvo hemolizinis-ureminis sindromas.
Gydymas. Sergantieji UIFN gydomi konservatyviai arba jiems atliekama pakaitinė inkstų terapija (hemodializė, peritoninė dializė, arterioveninė diafiltracija).
Konservatyvus gydymas yra simptominis: skiriama diuretikų, koreguojamas kraujospūdis, elektrolitų, taip pat rūgščių ir šarmų pusiausvyra. Ūminė dializė paprastai daroma, kai serumo šlapalo koncentracija -25-30 mmol/1 arba kreatinino koncentracija - >400-500 mmol/1. Vidutinė peri toninės dializės trukmė 10,6±3,4 dienos, hemodializės - 4,7+2,1 dienos.
