Ūminis ryklės gleivinės uždegimas gali apimti tik viršutinę ryklės dalį - nosiaryklę (pars nasalis pharyngis); taip sukeliamas ūminis nazo-faringitas (nasopharyngitis acuta). Tačiau dažnai uždegimas reiškiasi kartu su vidurinės ryklės dalies - burnaryklės (pars oralis pharyngis) gleivinės uždegimu.
Etiologija. Dažniausiai ligą sukelia virusai (70-80% susirgimų), ypač rinovirusai. Dažniau nei ūminio rinito atveju ligą gali sukelti ir suaktyvėjusi nosiaryklės bakterinė flora: streptokokai, dažniausiai A gr. (15-30%), Haemophilus influenzae, pneumokokai. Pagrindinis predisponuojantis veiksnys - peršalimas. Galima užsikrėsti ir oro lašiniu būdu. Todėl Siaurės šalyse daugiausia sergama rugsėjo (mokslo mokyklose pradžia), sausio ir balandžio mėnesiais. Kiti predisponuojantys veiksniai yra adenoidų vegetacijos, nosiaryklės kolonizavimas patogeniniais mikroorganizmais, rinosinusitas, rūkymas (pasyvus, aktyvus). Ūminį na-zofaringitą gali sukelti ir neinfekciniai veiksniai - alergija, ūminė fizinė ar cheminė trauma, gastroezofaginis refliuksas. Skrandžio turinys dėl sutrikusios stemplės raukų funkcijos ir stemplės motorikos gali patekti į kvėpavimo takus ir pažeisti kvėpavimo takų gleivinę. Tai vadinamasis gerklų ir ryklės refliuksas - GRR (/. Koiifman ir kt., 1999). Be to, ūminis nazofaringitas ir faringitas gali būti pirmasis ūminių vaikų infekcinių ligų (vėjaraupių, skarlatinos, raudonukės, tymų) ir meningokokinės infekcijos požymis.
Klinika ir diagnostika. Kuo vaikas mažesnis, tuo sunkesnė ligos eiga. Liga prasideda staiga: padidėja kūno temperatūra (vaikams iki 3 metų temperatūra gali pakilti iki 39-41° C), užgula nosį. Kūdikis tampa irzlus, neramus, čiaudi, negali žįsti, sunkiau kvėpuoja. Dėl paburkusios ausies trimito gleivinės gali užgulti ausis, vaikas prikursta.
Įsidėmėkite: mažų vaikų ūminė sloga ir nosiaryklės uždegimas - tai rimta liga, galinti stipriai sutrikdyti bendrą savijautą, sukelti komplikacijų, trukdyti žįsti.
Vyresni vaikai gali skųstis peršėjimo, dilgčiojimo, sausumo pojūčiu nosiaryklėje/ryklėje, tiršto sekreto susikaupimu viršutinėje ryklės dalyje, kurį sunku atkrenkšti. Gali varginti kosulys, šaltkrėtis, raumenų ar galvos skausmas, nosies užgulimas, rinorėja. Kai pažeidžiama vidurinė ryklės dalis, vaikas gali skųstis ryklės skausmo stiprėjimu ryjant seiles, kartais skausmas gali sklisti į ausis. Apžiūrint matosi paraudusi ir paburkusi įvairių ryklės aukštų gleivinė, užpakaline ryklės siena nu tekančios gleivingos ar gleivingai pūlingos išskyros, ant užpakalinės ryklės sienos išryškėjusios ryklės limfoidinio audinio granulės, šusterėję šoniniai ryklės voleliai. Mažiems vaikams dažnai pabrinksta liežuvėlis. Apžiūrėti nosiaryklę vaikams nėra lengva. Vyresniems atliekama užpakalinė rinoskopija, mažiems vaikams, jei esti indikacijų, - endoskopinis tyrimas. Vidurinės ryklės dalies apžiūra nesudėtinga, atliekama mezofaringoskopijos metu (ryklės apžiūra naudojant mentelę, kuria nuspaudžiamas liežuvis). Gali būti padidėję ir čiuopiant skausmingi sritiniai (pažandžio, kaklo) limfmazgiai.
Diferencinė diagnozė. Pirmiausia reikia skirti virusinį uždegimą nuo bakterinio. Virusinę ligos kilmę rodo pūslelės ant veido odos, ryklėje (lierpes simplex), kiti virusinės infekcijos požymiai (rinitas, konjunktyvitas, kosulys, laringitas), lengvesnė ligos eiga, nėra eksudato ryklėje. Bakterinę kilmę rodo sunkesnė bendra vaiko būklė, pūlinės išskyros ant užpakalinės ryklės sienelės, eksudatas ryklėje, intoksikacijos požymiai, limfadenitas, kraujyje leukocitozė ir/ar neutrofilų formulės poslinkis į kairę, teigiamas tepinėlis nuo ryklės gleivinės. Virusinį nuo streptokokinio ryklės uždegimo padeda skirti greiti imunofermentiniai (Quick Vtie Strep A), serologiniai mėginiai. Jeigu vaikui yra adenoidų vegetacijos, bakterinis nosiaryklės uždegimas apims ir limfadenoidinį audinį, taip sukeldamas ūminį adenoiditą. Infekcinės kilmės nosiaryklės uždegimą reikia skirti nuo adenoidito, ligai kartojantis ar trunkant ilgiau- nuo gastroezofaginio refliukso ligos sukelto pažeidimo, ypač neišnešiotiems naujagimiams, taip pat nuo alerginio rinito, ciliarinės diskinezijos, cistinės fibrozės. Nespecifinį uždegimą nuo specifinio (sifilio, gonorėjos, difterijos) padeda skirti anamnezė, kiti specifinei infekcijai būdingi požymiai (gonorėjai būdingas akių pažeidimas; sifiliui - sifilinė sloga, sifilinis bėrimas, klausos pažeidimas, kepenų, blužnies padidėjimas; difterijai būdingas apnašas, pasėlio rezultatai, serologiniai mėginiai). Ūminio nazofaringito ir faringito simptomais gali prasidėti tymai, raudonukė, skarlatina, kokliušas, meningokokinė infekcija, rečiau - epideminis parotitas, todėl, jei įtariamos šios ligos, vaiką reikia stebėti.
Komplikacijos. Ūminis ryklės uždegimas gali komplikuotis ūminiu vidurinės ausies uždegimu, rinosinusiru, laringotracheitu, bronchitu, pneumonija, limfadenitu, užrykliniu abscesu. Kūdikiams ir mažiems vaikams komplikacijos dažnesnės.
Gydymas priklauso nuo vaiko amžiaus, rizikos veiksnių, etiologijos, ligos sunkumo. Įtariant virusinę ligą, gydoma panašiai kaip ir ūminį rinitą (vietiniais ar geriamaisiais dekongestantais, acetaminofenu). Ar reikia antibakterinio gydymo, sprendžiama individualiai. Antibakterinis gydymas indikuotinas, kai įtariamas bakterinis uždegimas, taip pat, kai ligos eiga sunki, ypač mažų (iki 3 metų) vaikų, kai karščiuojama ilgiau nei 4 paras ar atsiradus naujai karščiavimo bangai (galima įtarti bakterine superinfekciją). Paprastai skiriama penicilino grupės antibiotikų, kurie efektyviai veikia pagrindinius ūminio ryklės uždegimo su kėlėjus: fenoksimetilpenicilino (veikia streptokoką, pneumokoką meningokoką). Jei vaikas alergiškas penicilinams, skiriama pirmosios kar-los cefalosporinų, geriau pailginto veikimo, kuriuos galima vartoti 1-2 kartus per dieną, pvz., cefadroksilio (Duracef) - veikia streptokoką, meningokoką, pneumokoką, stafilokoką. Vyresniems nei 2,5 metų vaikams kartu su sisteminiu antibakteriniu gydymu ar atskirai, kai ligos eiga nėra sunki, galima skirti vietiškai veikiantį antibakterinį ir uždegimą slopinantį preparatą - fuzafungino aerozolį (Bioparox), kurio vaikams skiriama po 4 įpurškimus 4 kartus per dieną. Galima skirti ir kitus vietinius antiseptikus - čiulpiamas pastiles (Falimint, Tracliisau, Neo-angin), purškiamuosius antiseptinius preparatus, pvz., biklotimolį (Hexaspray). Įprasta gydymo trukmė: gydant penicilino grupės preparatais – 10 parų, gydant pirmosios kartos cefalosporinais - 5-7 paros. Vietinio poveikio priemones rekomenduojama vartoti ne ilgiau nei vieną savaite.
Profilaktikos priemonės ir patarimai tėvams - tokie pat, kaip ir sergant ūminiu rinitu.
