Kai mažiukas dažnai serga, kaltė paprastai suverčiama nusilpusiai imuninei sistemai. Ir mamai patariama ją stiprinti. Tik retai paaiškinama, kokie būdai geriausi. Kita vertus, skirtingos vaiko imuninės sistemos grandys bręsta netolygiai. Todėl yra periodų, kai mažylis reaguoja j aplinkos veiksnius kitaip nei iki tol.

Peršalimo ligos

Kiek jos pridaro rūpesčių. Ir dažniausiai būna susijusios ne su peršalimu, o bendraujant su sloguojančiais ar kosėjančiais aplinkiniais. Taigi šios ligos užkrečiamos. Ir sukelia jas daugybė Įvairiausių virusų, mikroorganizmų. O peršalimas - tai veiksnys, kuris susilpnina imunitetą ir palengvina sąlygas visiems ligos sukėlėjams įsitvirtinti organizme bei pradėti žalingą veiklą. Be to, ligas išprovokuoja ir kiti veiksniai: užterštas oras, perkaitimas, netinkamas maistas, nuovargis. Kad mažylis mažiau sirgtų, reikia vengti šių išvardytų provokatorių. Tačiau ne visada tai įmanoma, todėl reikia stiprinti vaiko atsparumą aplinkos veiksniams imuninę sistemą.

Kuo ypatinga mažųjų imuninė sistema

Imuninę sistemą sudaro keletas organų (kaulų čiulpai, užkrūčio liauka, blužnis, limfinė sistema, kraujo ląstelės) ir tų organų išskiriamos baltyminės medžiagos interferonas ir kt.). Imuninės sistemos sudedamosios dalys į kiekvieną svetimą organizmo Įsibrovėlį atsako pasipriešinimu ir jo sunaikinimu, o kitos organizmo imuninės sistemos ląstelės kaupia informaciją apie ligų sukėlėjus, laiko tą informaciją atmintyje ir esant pakartotinei infekcijai organizmas greičiau susigaudo, kaip kovoti. Tik bėda, kad ta atmintis dažniausiai nėra ilgalaikė. Visų šių medžiagų kiekis ir tarpusavio sąveika turi išlaikyti tam tikrą pusiausvyrą. O veikiant įvairiems provokatoriams turi atitinkamai kisti, kad juos nugalėtų. Geriausias šios kovos rezultatas - kai imuninės sistemos atsakas yra adekvatus. Jei atsakas per silpnas, mikroorganizmas ir provokatorius nugalės - rezultatas bus liga. Jei atsakas per stiprus, į menką ligos sukėlėją per stipri organizmo reakcija pasireikš kaip alerginė reakcija arba audinius ardanti autoimuninė liga. Svarbūs ir vadinamieji nespecifiniai organizmo apsaugos veiksniai: sveika ir nepažeista oda, gleivinė (tiek kvėpavimo takų, tiek žarnyno). Suaugusio žmogaus imuninė sistema dažniausiai elgiasi gana protingai, kovodama su ligos sukėlėjais. Mažų vaikų imuninė sistema dar nesubrendusi ir į žalingus veiksnius kartais atsako audringai, kartais vangiai, greitai išsenka. Todėl vaikai dažniau serga.

Imuniteto brendimo periodai

Skirtingos vaiko imuninės sistemos grandys bręsta netolygiai.

Naujagimis. Naujagimio imuninė sistema dar nesugeba efektyviai kovoti su infekcijos virusais, jis labai pažeidžiamas, mažojo sveikata labai priklauso nuo mamos sveikatos.

Penkių šešių mėnesių amžiaus kūdikis. Mamos antikūnai išnyksta, kūdikiui reikia pačiam išmokti apsiginti. Tada jo imuninė sistema patiria didžiausią įtampą - jos grandys dar silpnos, tad atsakas ne visada tinkamas. Mažojo gleivinės labai jautrios, tokio amžiaus mažyliai linkę sirgti virusinėmis kvėpavimo ir žarnyno ligomis. Netinkamas atsakas į ligos sukėlėją pasireiškia kaip alerginė reakcija, ypač jei tėvai sirgo alerginėmis ligomis.

Antrieji gyvenimo metai. Mažylis tampa savarankiškesnis ir labiau domisi aplinka. Jis susipažįsta su pasauliu ragaudamas, bet ši pažintis dėl nesubrendusios virškinamosios sistemos organų gleivinės neretai baigiasi žarnyno infekcijomis. Tokio amžiaus vaikai dažnai serga ir kvėpavimo takų ligomis, nes kvėpavimo ligų sukėlėjų yra labai daug (vien virusų daugiau nei du šimtai), mat per pirmuosius metus vaiko specifinis imunitetas nespėja susiformuoti.

Penkti-septinti metai. Vaikai išgyvena pirmąjį greito augimo periodą. Jų imuninės sistemos brendimas artėja prie suaugusio žmogaus normos, tačiau būklė labai priklauso nuo to, kaip organizmas užgrūdintas. Taigi manoma, kad savotiška vaiko imuninės sistemos duobė - kai mažylis yra pažeidžiamiausias, t.y. maždaug nuo šešių mėnesių iki maždaug trejų metų amžiaus. Šiuo amžiaus tarpsniu vaikui jokios planinės operacijos, kurios gali palaukti, neatliekamos.

Turintiems silpna imunitetą

Vaikai, kurių imuninė sistema itin silpna, dažnai serga pasikartojančiomis ausų, plaučių, virškinamosios sistemos infekcijomis, ypač sunkiai serga vėjaraupiais ar tymais. Apie silpną imuninę sistemą reikėtų susimąstyti tada, jei mažylio niekaip nepavyksta išgydyti įprastais metodais, o infekcija pasireiškia neįprastose vietose, išplinta. Dėl nuolatinių infekcijų kartais net atsilieka vaiko raida, lėtėja augimas, atsiranda negrįžtamų įvairių organų pokyčių. Tokius mažylius reikia atsargiai skiepyti vadinamosiomis gyvosiomis vakcinomis (nuo vėjaraupių, tymų, raudonukės, kiaulytės), tokiems mažyliams labiau tinka negyvosios (užmuštos) vakcinos, kuriose gyvų mikroorganizmų nėra. Dažnai ir sunkiai sergančius vaikus reikėtų tirti dėl alergijos, mat ir ji gali atverti vartus pasikartojančiai infekcijai išplisti. Pravartu ištirti skydliaukės veiklą, nes jai susilpnėjus gali atsirasti ryškių imuninės sistemos sutrikimų.

Kas stiprina imunitetą

Nuo bakterinių komplikacijų. Dažnai sergantiems vaikams gydyti skiriama imunomoduliatorių. Atminkite, kad imunomodu-liatoriai neapsaugo nuo virusinių infekcijų, bet padeda išvengti bakterinių komplikacijų. Geriamųjų imunomoduliatorių ("Broncho-munal", "Ribomu-nyl", "Luivac") patariama vartoti tiems vaikams, kuriems kiekviena sloga būna pūlinga arba baigiasi Įvairiomis bakterinėmis komplikacijomis - sinusitu, bronchitu ir t.t. Jų taip pat patariama vartoti dažnai sergantiems bronchitu, pneumonija, sinusitu ar otitu mažiesiems. Preparatai turi būti vartojami ilgai ir atidžiai laikantis nustatyto grafiko. Jų poveikis pasireiškia maždaug po mėnesio.

Augaliniai imunomoduliatoriai. Jų galima duoti maždaug nuo metukų.

Mažiesiems tinka ežiuolių preparatai. Jie stimuliuoja imuninę sistemą, o pagrindinis jos komponentas inulinas turi virusus neutralizuojančių, bakterijas ardančių savybių. Ežiuolių preparatais galima ne tik gydyti, bet ir vartoti profilaktiškai.

Neseniai Lietuvoje pasirodė gliukano (tai iš mielių, jūrų dumblių, bakterijų ir grybų ląstelių išgaunama medžiaga) turinčių preparatų. Jie padeda vaikui greičiau pasveikti susirgus, o vartojant profilaktiškai - apsisaugoti nuo infekcijų. Geriamąjį gliukano turintį sirupą "Immunotrofina" tinka vartoti net metinukui, jis geriamas apie mėnesį. Purškiamasis gliukano turintis preparatas "lmmuwash" tinkamiausias dažnai pasikartojančiai slogai gydyti, nes sustiprina vietinį gleivinės imunitetą bei nosies, ausų, gerklės imuninį atsaką. Jį galima vartoti vaikams nuo pusės metukų. "Immuvrash" nedžiovina nosies gleivinės, prie jo nepriprantama. Vaikui susirgus jo purškiama du tris kartus per parą, o profilaktiškai pakanka vieno dviejų kartų (geriausia prieš einant į darželį ar mokyklą ir grįžus namo).

Imunitetą stiprina vitaminai, bičių produktai, žuvų, ryklių taukai ir homeopatiniai preparatai.