Sumažėjus gerosioms žarnyno bakterijoms sutrinka žarnyno veikla, nusilpsta imunitetas, kamuoja infekcijos, alergija maistui. Naudingos žarnyno bakterijos vadinamos probiotinėmis (graikiškai "biotikos" - gyvybinis). Šis terminas atsirado kaip antibiotikų, kurie sunaikina žarnyne gerąsias bakterijas, priešingybė. Žarnyno bakterijas sąlyginai galima pavadinti atskiru organu, nes jos atlieka tam tikras žmogui naudingas funkcijas, nors ir ne tokias apčiuopiamas kaip širdis, kepenys ar plaučiai. Svarbiausia žarnyno bakterijų funkcija - treniruoti žmogaus organizmą, kad jis galėtų atskirti žalingas bakterijas nuo naudingų. Organizmui labai naudingi bakterijų veiklos gyvybiniai produktai: B grupės vitaminai ir vitaminas K. Dar jos gamina žarnyno gleivinei reikalingas riebalų rūgštis ir biologiškai aktyvias medžiagas. Gerosios, arba probiotinės, bakterijos ne tik skatina imunitetą, stiprina atsparumą žalingam aplinkos poveikiui, bet ir naikina ligas sukeliančias bakterijas.

Kai bakterijų santykis pasikeičia

Sveikame mažylio organizme vienam ligą galinčiam sukelti mikroorganizmui tenka apie milijoną gerųjų bakterijų. Ši pusiausvyra vadinama eubioze. Kai žarnyne gyvenančių bakterijų santykis pasikeičia - gerųjų sumažėja ir ima vyrauti blogosios arba pusiau blogosios, tai vadinama disbioze (anksčiau šis sutrikimas vadinosi disbakterioze, tik disbakteriozė yra vien bakterijų, o disbioze - ne tik bakterijų, bet ir virusų, pirmuonių santykio pakitimas, todėl šis pavadinimas tikslesnis). Sumažėjus gerųjų žarnyno bakterijų sutrinka žarnyno veikla, nusilpsta imunitetas, ima kamuoti įvairios infekcijos, atsiranda alergija maistui, gali pasireikšti kitos ūminės ligos ir paūmėti lėtinės.

Pradeda viduriuoti

Vienas svarbiausių ir dažniausių disbiozės simptomų yra viduriavimas - vyresnis nei metų mažylis viduriuoja tris ir daugiau kartų per dieną. Taip pat mažyliui gali pūsti pilvuką, jis gali pradėti bezdėti, imti gurguliuoti ir skaudėti pilvelį. Daug rečiau mažylį ima pykinti, kamuoti vėmimas, kartais pablogėja apetitas. Mažasis tampa irzlus ir be nuotaikos. Kai kuriems vaikams dėl viduriavimo ima kristi svoris. Dėl disbiozės mažieji tampa jautresni žarnyno infekcijų sukėlėjams, dažniau prikimba ro-taviruso infekcija ar salmoneliozė. Tokie vaikai greičiau suserga ir virusinėmis kvėpavimo takų ligomis. Gali prasidėti mažakraujystė, stomatitas, imti slinkti plaukai irt.t. Disbiozės diagnozę gali patvirtinti laboratorijoje atliktas išmatų pasėlis. Tačiau dažniausiai šis tyrimas yra mokamas ir kainuoja daugiau nei šimtą litų. O jei gydytojas skirs mažyliui probiotikų vien remdamasis simptomais, šie žalos nepadarys, net jei disbiozės iš tiesų nebus. Tad kai iš požymių galima įtarti, jog vaikui disbioze, tėvams nėra prasmės prašyti skirti brangiai kainuojančius tyrimus.

Naikina gerąsias bakterijas:

Antibiotikai. Gerosios žarnyno bakterijos po nelygios kovos krinta nuo geriamųjų antibiotikų, ypač nuo plataus jų veikimo.

Vidurių užkietėjimas sutrikdo normalią žarnyno mikroflorą. Alergija maistui neretai žengia išvien su disbioze. Ją mažyliui sukelia toks maistas, kuriam jis jautrus. Infekcinės ligos. Disbioze sergančiam mažyliui gali prasidėti net ir tuomet, kai jis negeria antibiotikų. Susirgus mažėja vaiko atsparumas, todėl tyliai tūnojusios bakterijos įgyja jėgų ir ima daugintis.

Nesveika mityba. Disbioze gali atsirasti ir tuomet, jeigu mažylis nevalgo skaidulų turinčių produktų (vaisių ir daržovių), kurie yra žarnyno bakterijų maistas.

Stresas. Jei mažylis susipyko ar išsigando, jau po paros jo žarnyne atsiranda bakterijų pokyčiai. Pradėjus mažajam lankyti darželį, jis gali dažniau sirgti ne vien žarnyno, bet ir kitomis infekcinėmis ligomis dėl to, kad susilpnėjo organizmą saugančių gerųjų bakterijų gynyba.

Iš kur gauti gerųjų bakterijų?

Probiotinių bakterijų galima gauti su maistu. Jų yra raugintuose kopūstuose ir agurkuose. Bet tai tokie produktai, kurių mažylis kiekvieną dieną nevartoja. Iš pramoniniu būdu gaminamų produktų probiotinių bakterijų turi jogurtas, kefyras, pasukos, mat gaminant juos vartojamos panašios j žarnyne esančios bakterijos. Tik juos renkantis parduotuvėje pirmenybę reikėtų teikti gyviesiems produktams, o ne konservuotiems, nes tokiuose gyvosios bakterijos žūva. kai kuriuos produktus (pvz. sultis, sūrį) papildomai dedama probiotinių bakterijų: laktobakteri-jų bei bifidobakterijų, nes jos yra pagrindinės žarnyno gerosios bakterijos. Daugiausiai ištyrinėta viena Lactobacillus rhamnosus padermių, pavadinta GG. Labai plačiai vartojamos ir Bifidobacterium rūšies probiotinės bakterijos. Svarbu ne tik tai, kad jų yra, bet ir kiek yra. Norint įveikti disbioze būtina padėti augti ir daugintis gerosioms bakterijoms. Tam reikia maisto medžiagų, vadinamų prebiotikais. Tai maisto skaidulų (žmogaus fermentų nesuskaldomų angliavandenių), rečiau baltymų turtingi produktai: daržovės ir vaisiai, nevalytos kruopos, duona, praturtinta grūdais. Be to, atminkite, kad maistinės skaidulos, kitaip nei vitaminai, virdamos nesuyra, todėl šiuo požiūriu ne tik švieži, bet ir virti produktai yra vertingi. Būtent tokį maistą reikėtų valgyti augantiems vaikams ir maitinančioms mamoms.

Kada skiriama probiotiku

■  Profilaktiškai, norint mažylį apsaugoti nuo virusinių žarnyno ligų (sukeltų rotaviruso, noraviru-so ir kt).

■  Virusiniam (ypač rotaviruso sukeltam) ir bakteriniam viduriavimui gydyti. Profilaktiškai, kai vaikas geria plataus veikimo spektro antibiotikų.

■  Vaiko imunitetui stiprinti.  Profilaktiškai, norint apsaugoti nuo maisto alergijos (jei vienas ar abu tėvai yra alergiški). 

■  Jeigu mažylis alergiškas maistui ar serga kitomis alerginėmis ligomis. Kai vaikas netoleruoja laktozės. Šlapimo takų infekcijų profilaktikai ir jai gydyti. Jei dažnai sergama kvėpavimo sistemos infekcijomis.