Oligomenorėja

Retos mėnesinės, ciklas trunka ilgiau kaip 35 dienas.

Pirminė amenorėja

Būklė, kai, sulaukus 14 metų, nėra antrinių lyties požymių ir mėnesinių arba mėnesinių nėra, sulaukus 16 metų, nors antriniai lyties požymiai susiformavę.

Dažniausios pirminės amenorėjos priežastys:

• anatominiai įgimti ar įgyti gimdos ar makšties sutrikimai, pvz., Miulerio latakų agenezė, audinių nejautrumo androgenams sindromas, skersinė makšties pertvara, mergystės plėvės atrezija;

• kiaušidžių sutrikimai, pvz., policistinių kiaušidžių sindromas, Ternerio sindromo ar kitų chromosominių ligų sukelta kiaušidžių disgenezė;

• hipofizės sutrikimai, pvz., prolaktinoma;

• pagumburio sutrikimai, pvz., Kalmano sindromas (būdinga gonadotropinų stoka ir susilpnėjęs uoslės jautrumas).

Antrinė amenorėja

Tai būklė, kai mėnesinių neatsiranda per laikotarpį, ilgesnį negu 3 ankstesni, reguliarūs ciklai, arba per laikotarpį, ilgesnį negu 6 mėnesiai (jei ciklai nereguliarūs, 60 dienų ar ilgesni).

Anamnezė. Ją renkant, būtina pasitikslinti, ar nėra nėštumo.

Požymiai:

• galaktorėja (būdinga 30 proc. visų prolaktinomos atvejų);

• svorio pokyčiai;

• padidėjęs kūno plaukuotumas;

• gyvenimo krizės ar skaudūs įvykiai (egzaminai, artimųjų netektis);

• fizinis krūvis (daugelis gimnasčių skundžiasi amenorėja);

• prakaitavimas, raudonis;

• ciklinis skausmas.

Priešlaikinės menopauzės ar vėlyvos menarchės atvejai šeimoje. Vartoti ar vartojami vaistai, ypač kontraceptikai, pvz., leidžiamieji progestagenai.

Chemoterapija, spindulinis gydymas, ginekologinės operacijos.

Objektyvus tyrimas

• Nustatoma kūno masė, nes amenorėja gana dažna, kai KMI < 19 kg/m2.

• Tiriama, ar nėra išorinių lyties organų patologinių anatominių pokyčių, virilizmo požymių.

• Tiriant makštį, jei neatliktas, daromas gimdos kaklelio tepinėlis.

• Tiriant dubens sritį, ieškoma, ar nėra kiaušidžių darinių, atkreiptinas dėmesys ir į gimdos dydį.

• Atliekant bendrąjį tyrimą, žiūrima, ar nėra patologinių antrinių lyties požymių pokyčių, padidėjusio kūno plaukuotumo (hirsutizmo), sisteminių ligų.

• Tiriama rega, įvertinama tinklainė, uoslė.

Jei pacientė yra jauna, vietoje tyrimo pro makštį ar įprasto dubens srities tyrimo, reikia atlikti = dubens ultragarsinį tyrimą.

Kiti tyrimai

Kraujo tyrimas, kuriuo nustatomi serumo prolaktino, skydliaukės hormonų, FSH/LH, testosterono serume (jei LH koncentracija padidėjusi, pastebimas hirsutizmas ar virilizmas) koncentracijos pokyčiai, tiriamas ir kariotipas, jei yra fenotipo anomalijų.

Dubens srities ultragarsinis tyrimas atliekamas, kai yra anatominių anomalijų ar policistinių kiaušidžių sindromo tikimybė.

Gydymas. Tikslas – pašalinti amenorėją lėmusią priežastį.

Kontraceptinės priemonės. Skiriama leidžiamųjų progestagenų (mėnesinės grįžta per 1 metus), kiti hormoniniai metodai.

Svorio pokyčiai. Jei kūno masė mažėja, atliekami tyrimai, padedantys nustatyti konkrečią priežastį, o po to taikomas priežastinis gydymas, pvz., anoreksijos atveju. Skatinamas svorio augimas. Jei norimų rezultatų nepasiekiama, pacientę reikia siųsti pas ginekologą.

Fiziniai pratimai. Svarbu pacientei paaiškinti amenorėjos priežastį. Pažymėtina, kad daugelis moterų ar merginų atsisako mažinti fizinį aktyvumą, todėl, norint išvengti kaulų mineralų tankio mažėjimo, galbūt tikslinga skirti pakeičiamųjų hormonų preparatų ar sudėtinių kontraceptinių tablečių.

Stresas. Svarbu pacientę nuraminti, jei yra psichologinių problemų, jos nedelsiant šalinamos, ir mėnesinės grįžta savaime, pvz., per 3–4 mėn. Jei mėnesinės neprasideda, tikėtina, kad sutrikimo priežastis kita.

Endokrininiai sutrikimai:

• gydomas hiper- ar hipotiroidizmas;

• jei amenorėją sukėlė pagumburio patologija, praėjus 6 mėnesiams nuo sutrikimo pradžios,

padidėja širdies ir kraujagyslių sistemos ligų ir osteoporozės rizika, taigi galbūt tikslinga skirti pakeičiamųjų hormonų preparatų ar sudėtinių kontraceptinių tablečių;

• esant hiperprolaktinemijai, pacientė siunčiama pas ginekologą ar endokrinologą.

Ginekologiniai sutrikimai:

• priešlaikinė menopauzė;

• policistinių kiaušidžių sindromas.

Jei priežastis nenustatoma, pacientė siunčiama pas ginekologą.

Iš knygos "Moterų ligos"