Ligos apibūdinimas

Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis

Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys

Ligos priežąstys ir rizikos veiksniai

Ligos diagnostika 

Ligos gydymas

Ligos neatidėliotina pagalba

Ligos apibūdinimas 

Tai ūmi, gyvybei grėsminga reakcija, galinti kilti dėl organizmo atsako į įvairius alergenus.

Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis

Ši reakcija pažeidžia 4 organų sistemas: odą, kvėpavimo, virškinimo ir kardiovaskulinę. Pirmiausiai imuninės sistemos putliosios ląstelės per imunoglobuliną E (Ig E) sureaguoja į organizmą patekusį alergeną ir išsiskiria daug agresyvių medžiagų, fermentų, mediatorių veikiančių į kraujotaką, nervų sistemą, odą, plaučius ko pasėkoje krinta kraujospūdis, ištinka kolapsas, ištinka bronchospazmas (trumpas praeinantis bronchų susiaurėjimas). Pacientas, kuriam įvyko anafilaksinė reakcija, praeityje turėjo kontaktuoti su reakciją sukėlusia medžiaga. Patekus, bet kokiam svetimkūniui, pvz bakterijai imuninė sistema reaguoja taip pat tik daug kartų silpniau, ir taip apsaugomas organizmas. Sunkiausia anafilaksijos forma, kuriai būdinga hipotenzija (sistolinis arterinis kraujospūdis < 90 mmHg arba jis sumažėja 40 mmHg ir daugiau), pasireiškianti organų disfunkcija ir hipoperfuzija, yra anafilaksinis šokas.

Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys

Anafilaksija gali įvykti bet kuriame amžiuje. Anafilaksinės reakcijos maistui yra dažnesnės vaikams, o vabzdžių įgėlimui ir vaistams – suaugusiesiems. Alergiškų žmonių vis daugėja, manoma tai vyksta dėl didėjančio aplinkos užterštumo, gausybės konservantų maiste, gausaus buitinės chemijos vartojimo.

Ligos priežastys ir rizikos veiksniai

Anafilaksijos priežastys yra labai įvairios: vaistai, vabzdžių įgėlimas, maistas, lateksas, alergenų ekstraktai (imunoterapija), vakcinos, šaltis, fizinis krūvis. Kodėl vieni žmonės alergiški, o kiti ne nėra tiksliai žinoma, tai susiję su imuninės sistemos padidėjusiu jautrumu, padidėjusiu Ig E kiekiu. Simptomai ir požymiai Pirmieji ligos simptomai dažniausiai pasireiškia praėjus kelioms sekundėms ar minutėms (15-30 min.) po kontakto su alergenu, tačiau gali atsirasti ir vėliau (per 2 valandas). Anafilaksija pasireiškia šiais simptomais: • Oda: dilgėlinė (smulkus bėrimas, susiliejantis į didelius, paraudusius odos plotus ), angioedema ( staigus patinimas, ypač galvoje, kakle, galintis spausti kvėpavimo takus), generalizuota eritema ( odos bėrimas apimantis visą kūną, ar didelius plotus), odos niežulys; • Kvėpavimo: apsunkintas alsavimas, dusulys, švokštimas, krūtinės suspaudimo pojūtis, kosulys, užkimęs balsas, stridoras (dėl kvėpavimo takų suspaudimo pasunkėjus įkvėpimui, atsiradęs švilpesys), sutrikęs kvėpavimas per nosį, čiaudulys; • Širdies ir kraujagyslių: blyškumas, galvos svaigimas, bendras silpnumas, sąmonės praradimas, dažnas širdies plakimas (tachikardija), aritmijos, skausmai krūtinėje, silpnas periferinis pulsas, arterinio kraujospūdžio sumažėjimas; • Virškinimo: pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai; Kiti galimi požymiai: akių niežulys, paraudimas, ašarojimas, galvos skausmai, traukuliai. Labai išreikštais atvejais ištinka klinikinė mirtis. Gyvybei pavojingos anafilaksinės būklės ir pradiniai jų požymiai (nestabili paciento būklė): 1. Gerklų edema (Kvinkės edema gerklų srityje, angioedema viršutinių kvėpavimo takų srityje)  patinsta veidas, kaklas, sunku įkvėpti, atsiranda stridoras 2. Bronchų spazmas (astminė būklė)  dusulys, sunku iškvėpti, švokščiantis kvėpavimas 3. Plaučių edema  dusulys, padažnėjęs kvėpavimas 4. Anafilaksinis šokas  silpnumas, blyškumas, kolapsas, sumažėjęs arterinis kraujospūdis. Anafilaksinės reakcijos trukmė įvairi – nuo kelių minučių iki dienos ar ilgiau. Ryškūs simptomai iki 0,5-5 val.

Ligos diagnostika

Anafilaksijos diagnozė nustatoma pagal klinikinius ligos požymius. Specifinių diagnostinių testų nėra. Anafilaksijos diagnozė nustatoma kai stebime dviejų ar daugiau organų sistemų pažeidimo požymius. Ligoninėje nustatinėjimas Ig E, histamino kiekis kraujyje, atliekami odos jautrumo mėginiai.

Ligos gydymas.

Anafilaksija yra liga, reikalaujanti skubaus diagnozavimo ir gydymo. Visi pacientai, kuriems išsivystė anafilaksija, turi būti gydomi ligoninėje ir jų būklė stebima ne mažiau kaip 24 valandas.

Ligos neatidėliotina pagalba:

1. Nutraukti kontaktą su alergenu. 2. Įvertinti paciento būklę: sąmonę, kvėpavimą, širdies veiklą, arterinį kraujospūdį. 3. Paguldyti pacientą, atstatyti kvėpavimo takų praeinamumą. 4. Adrenalinas 0,1% tirpalo 0,3-0,5 ml į raumenis ar poodį suaugusiesiems, vaikams – 0,1% 0,01 ml/kg į raumenis arba poodį. Injekcijas kartoti kas 15-20 min. Jei ištinka klinikinė mirtis – gaivinti ( žiūrėti – gaivinimas ). Patarimai, kaip elgtis, atsiradus anafilaksijos požymiams • Nepasimeskite • Jeigu jaučiate silpnumą, svaigsta galva – atsigulkite ir pakelkite aukščiau kojas, nei jūsų galva. • Susileiskite adrenaliną. • Išgerkite antihistamininių vaistų. • Jeigu yra dusulys ar švokščia krūtinėje – įkvėpkite salbutamolio. • Kvieskite pagalbą. Ligoninėje gydoma intensyvios terapijos skyriuje, gydoma pagal algoritmą ( pagrindiniai vaistai – adrenalinas, gliukokortikoidai, antihistamininiai). Jei padedama laiku visiškai išgyjama, tačiau alerginė reakcija gali pasikartoti, ir kitą kartą greičiau ir stipriau. Ligonis visą laiką su savimi turi turėti dokumentą, nurodantį, kam jis jautrus, adrenaliną. Turi būti ribotas fizinis krūvis, nesportuoti iki 4 val. po valgio. Įkandus vabzdžiams – specifinė imunoterapija.