Ligos apibūdinimas

Ligos pažeidžiamas organas ar kūnos dalis

Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys

Ligos priežastys ir rizikos veiksnia

Ligos simptomai ir požymiai

Ligos gydymas

Ligos prevencija

Ligos apibūdinimas

Maisto sukeliamas virškinamojo trakto sutrikimas, pasireiškiantis dėl užteršto maisto vartojimo. Dažniausiai apsinuodijimą maistu sukelia įvairūs infekciniai veiksniai – bakterijos, virusai. Toks apsinuodijimas maistu vadinamas maisto toksikoinfekcija. Rečiau apsinuodijimą lemia toksinai, cheminės medžiagos, t.y. ne infekciniai veiksniai. Tada apsinuodijimas vadinamas intoksikacija maistu. Toliau bus kalbama tik apie maisto toksikoinfekciją.

Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis

Mikrobai į organizmą su maistu patenka į virškinamąjį traktą ir todėl pirmuosius simptomus (pykinimą, vėmimą, pilvo skausmą, viduriavimą) sukelia būtent čia. Kai kurie mikrobai lieka žarnyne, dalis jų gamina toksinus, kurie patenka į kraujo tėkmę, dalis gali prasiskverbti į kitus organizmo audinius. Simptomai priklauso nuo su maistu ligos sukėlėjo.

Dažniausiai ligos pažeidžiami asmenys

Apsinuodijimas maistu gali pasireikšti bet kokio amžiaus asmenims. Visgi didesnė rizika yra kūdikiams ir pagyvenusiems asmenims. Skirtumo tarp lyčių nėra, tačiau nėščiosioms stebima didesnė bakterijos Listeria monocytogenes sukeltos maisto toksikoinfekcijos rizika.  

Ligos priežastys ir rizikos veiksniai

Apsinuodijama maistu, kai suvalgoma maisto, kuris yra užterštas žalingais mikroorganizmais. Dažniausi keliai, kuriais bakterijos ,virusai, parazitai plinta yra šie: - maisto produktų apdorojimas. Sveikų, naudojamų maistui, gyvūnų žarnyne yra daug bakterijų. Jei žarnyno bakterijos kontaktuoja su mėsa, ji gali būti užkrečiama. Kampilobakterijos, salmonelės, ešerichijos dažnai į maistą patenka šiuo keliu; - maisto produktų auginimas. Švieži vaisiai, daržovės gali būti užteršiami mikrobais jei plaunami vandeniu, į kurį yra patekę gyvulių mėšlo ar žmonių išmatų. Taip neretai plinta šigeliozė; - maisto paruošimas. Maistas gali būti užteršiamas, kai jį apdoroja infekuotas asmuo arba , kai užkrėstas maisto produktas kontaktuoja su neužkrėstu. Pavyzdžiui, jei ant tos pačios lentelės pjaustote žalią mėsą, o po to daržoves, rizikuojate užteršti daržoves.

Ligos mikroorganizmams patekus su maistu ligos simptomai ima reikštis praėjus tam tikram laikui, vadinamam inkubaciniu periodu. inkubacinis periodas gali trukti nuo keleto valandų iki dienų, priklauso nuo to kokie mikroorganizmai ir koks jų kiekis pateko į virškinamąjį traktą. inkubacinio periodo metu mikrobai iš skrandžio patenka į žarnas, prisitvirtina prie žarnų sienelės ląstelių ir ima daugintis. kai kurie mikrobai taip ir lieka žarnyne, dalis prasiskverbia į kitus audinius, dalis gamina toksinus, patenkančius į kraują. po inkubacinio periodo atsiranda klinikiniai simptomai.

Tai, ar patekus mikroorganizmams žmogus susirgs priklauso nuo daugelio veiksnių: patekusių mirkoorganizmų kiekio, amžiaus, sveikatos būklės. Didelę riziką patekus mikrobams susirgti pasižymi šie asmenys; - vyresnio amžiaus žmonės. Senstant imuninė sitema į infekcinius veiksnius sureaguoja ne taip greitai ir efektyviai; - nėščiosios. Medžiagų apykaitos pokyčiai, kruajotakos pakitimai nėštumo metu padidina apsinuodijimo maistu riziką. Nėštum oemtu organizmo reakcijos į sukėlėją gali būti labiau išreikšta. Egzistuoaj ir vaisiaus užkrėtimo rizika; - kūdikiai ir maži vaikai. Jų imuninė sistema dar nėra pilnai išsivysčiusi; - sergantieji lėtinėmis ligomis. Diabetikų asmenų sergančių kepenų ligomis, AIDS, pacientų chemoterapijos ar radioterapijos laikotarpiu imuninė sistema yra nusilpusi.

Ligos simptomai ir požymiai  

Simptomai gali išsivystyti greitai per 30 minučių ar lėtai progresuoti per keletą dienų, savaičių. Dažniausiai apsinuodijimas maistu nėra pavojingas ir liga praeina per 24- 48 valandas. Dažniausi simptomai: - pykinimas; - vėmimas; - viduriavimas; - spastiniai pilvo skausmai; - apetito netekimas; - nuovargis; - karščiavimas

Ligos gydymas

Neintensyvus vėmimas ir viduriavimas, trunkantis iki 24 valandų gali būti gydomas ir namuose. Pirmasis uždavinys yra atstatyti netektų skysčių pusiausvyrą ir palengvinti simptomus. Tai gali būti pasiekta gausiai geriant skysčius. Rekomenduojama dažnai siurbčioti skaidrius skysčius. Vengti alkoholio, kofeino ir cukraus turinčių gėrimų. Vaistinėse yra parduodami specialūs geriamosios rehidracijos tirpalai. Jie ypač svarbūs vaikams. Netekusiems daug skysčių vaikams ir suaugusiems reikalingas intraveninis skysčių atstatymas, tam guldoma į ligoninę ir lašinamos lašinės. Jei skysčiai toleruojami, liovusis vėmimui, pykinimui, galima pradėti valgyti. Valgyti rekomenduojama nedideliais kiekiais lengvai virškinamą maistą. Siūloma pradėti nuo ryžių, duonos, liesos mėsos, virtos vištienos. Jei apsinuodijimą lydi karščiavimas, gali būti skiriama temperatūrą mažinančių preparatų ( paracetamolio, ibuprofeno).Antibiotikai maisto toksikoinfekcijos atveju skiriami gana retai. Kai kuriais atvejais antibiotikai gali net pabloginti būklę. Gydytojas antibiotikų gali skirti jei apsinuodijimą sukėlė bakterijos ir simptomai labai išreikšti.Šigeliozės trukmė ( viena dažniausių keliautojų viduriavimų priežasčių) trukmė gali būti sutrumpinta antibiotikais. Visgi ši specifinė liga praeina ir be gydymo. Jei užsikrečiama listerijomis, paprastai pacientas guldomas į ligoninę ir skiriami intraveniniai antibiotikai. Kuo greičiau paskirimas gydymas, tuo geriau. Jei listerioze susirgo nėščioji, būtina kuo greičiau skirti antibiotikus, kad bakterijos nepaveiktų vaisiaus. Viduriavimą stabdantys preparatai maisto toksikoinfekcijų metu nerokomenduojami, o vaikams kontraindikuotini.  

Ligos profilaktika

Saugus apsipirkimas: - šaldytus maisto produktus pirkite paskiausiai. Kaip įmanoma greičiau maisto produktus nugabenkite į namus; - neimkite prekių su pažeista pakuote; - nepirkite maisto produktų pasibaigus jų galiojimų laikui; - laikykite šviežią mėsą, paukštieną atskirai nuo kitų maisto produktų; Saugus maisto produktų saugojimas: - maisto produktus laikykite šaldytuve; - išimkite gendančius produktus pirmiausiai ir juos iškarto įdėkite į šaldytuvą. Mėsą, žuvį, vištieną dėkite į šalčiausią šaldytuvo vietą. Pageidautina, kad gendantys produktai į šaldytuvą būtų įdėti per 2 valandas nuo apsipirkimo; - jei neplanuojate suvalgyti maisto produktų per 2 dienas, dėkite juos į kamerą; - nevartokite įtarimą keliančių produktų. Neragaukite jų, tiesiog išmeskite. Saugus maisto ruošimas: - laikykitės švaros! - plaukite rankas prieš apdorojant mėsą ir po to. Rankas plauti šiltu vandeniu su muilu. Naudokite karštą muiluotą vandenį nuplauti panaudotiems įrankiams, pjaustymo lentelei; - laikykite žalią mėsą, žuvį atskirai nuo kitų maisto produktų. Venkite jų kontaktavimo su kitais maisto produktais; - marinuokite mėsą uždarame inde šaldytuve. Saugus maisto atšildymas: - nešildykite maisto produktų kambario temperatūroje; - saugiai atšildyti maisto produktus galima šaldytuve. Užtikrinkite, kad šylant susidarantis vanduo netekėtų ant kitų maisto produktų; - jei norima atšildyti maisto produktus greičiau, galima juos įdėti į sandarų plastikinį maišelį ir pamerkti į šaltą vandenį iš krano; - greitai maistą galima atšildyti mikrobangėje. Atšildžius produktus derėtų tuoj pat juos kepti ar virti. Saugus maisto vartojimas: - nepalikite maisto daugiau nei dviems valandoms kambario temperatūroje; - bakterijos, sukeliančios maisto toksikoinfekcijas, sparčiai dauginasi kambario temperatūroje; - virtų produktų likučių nelaikyti daugiau nei 4 dienas.