Ligos apibūdinimas

Ligos pažeidžiamas organas ar kūnos dalis

Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys

Ligos priežastys ir rizikos veiksniai

Ligos simptomai ir požymiai Ligos gydymas

Ligos profilaktika

Ligos apibūdinimas

Ūmus bronchitas – ūminis kvėpavimo takų uždegimas. Bronchitas atsiranda dėl trachėjos ir bronchų uždegimo, kurį sukelia infekcija ar neinfekciniai veiksniai.

Uždegiminė bronchų gleivinė ir pogleivis paburksta, vyksta hipereminiai procesai, gleivinė storėja, atsisluoksniuoja virpamasis epitelis, bronchų gleivinė infiltruojama leukocitais, sutrinka mukociliarinis klirensas, bronchai siaurėja arba užsikemša – dėl to atsiranda kosulio priepuoliai su skrepliavimu ir dusuliu. Jei bendra imuninė sveikata yra normali, gleivinės membrana grįžta į pradinį lygmenį po pradinės infekcijos, kuri dažniausiai trunka kelias dienas. Ūminis bronchitas trunka mažiau nei 6 savaites.

Dažniausiai (apie 90 proc. atvejų) ūminį bronchitą sukelia įvairūs virusai (rino, adeno, respiracinio sincitijaus, gripo, paragripo, herpes simplex ir kiti), tačiau kartais virusinė infekcija gali komplikuotis bakterine infekcija. Iš bakterijų, dažniausiai ją sukelia Streptococcus pneumoniae, Haemophilus influenzae, Bordetella pertusis, Legionella pneumoniae, taip pat vis dažniau atipiniai mikroorganizmai: Mycoplasma ir Chlamydia pneumoniae. Ligai turi įtakos oro tarša, rūkymas, nuovargis, kenksmingos medžiagos. Pasikartojantys ūmaus bronchito atvejai gali sąlygoti lėtinį bronchitą. (VU Medicinos fakulteto vadovėlis "Šeimo medicina")

Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis

Mikroorganizmai ar kiti veiksniai sukelia uždegimą kvėpavimo takuose. Dirginama gleivinė, dengianti trachėją, stambius ir smulkius bronchus. Kvėpavimo takai sudirginami, paburksta. Kvėpavimo takus dengiančios gleivinės ląstelės ima gaminti sekretą. Kosulys kyla refleksiškai. Kosėdamas organizmas bando atsikratyti kvėpavimo takuose susikaupusio sekreto.  

Dažniausiai ligos pažeidžiami asmenys  

Bronchitu dažniau serga miesto bei tankiai apgyvendintų vietovių gyventojai.Vyrai bronchitu serga šiek tiek dažniau nei moterys. Bronchitas gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Dažniausiai jis diagnozuojamas vaikams iki 5 metų amžiaus. Dažniau serga žemesnės siocioekonominės klasės gyventojai.  

Ligos priežastys ir rizikos veiksniai

Dažniausiai bronchitu sergama, kai siaučia gripas ir peršalimo ligos. Bronchitas dažniausiai susijęs su viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Paprastai virusai, sukeliantys viršutinių kvėpavimo takų infekciją, sukelia ir bronchitą. Bronchitą dažniausiai sukelia gripo, paragripo, adeno, rino respiracinis sinsicinis virusai. Apei 10% atvejų bronchitą sukelia bakterijos. Iš jų dažniausiai pasitaiko mikoplazmos, streptokokai, morakselės. Bronchitą gali sukelti ir ne infekciniai veiksniai, pavyzdžiui cigarečių dūmai, aplinkos teršalai. Bronchitas gali pasireikšti ir sergant gastroezofaginio refliukso liga (GERL), kai skrandžio sultys pakyla į stemplę. Darbuotojai nuolatos kontaktuojantys su tam tikromis dulkėmis, dūmais, garais taip pat gali susirgti bronchitu.  

Ligos simptomai ir požymiai

Kosulys, kurio metu atkosima skaidrių, gelsvų ar žalsvų skreplių, yra vienas pagrindinių bronchito simptomų. Kvėpavimo takuose nuolat gaminasi sekretas, tačiau esant kvėpavimo takų uždegimui, sekreto gamyba labai suintensyvėja. Atsiranda produktyvus kosulys. Visgi skreplių atkosėjimas nėra 100%-inis bronchito simptomas. Kartais sergant bronchitu skreplių neatkosima. Vaikai skreplius neretai nuryja, todėl tėvai jų nepastebi. Rūkorius gali varginti rytinis kosulys. Rūkantieji neretai šį kosulį laiko visiškai normaliu ir nekreipia į jį dėmesio. Visgi tai nėra normalu ir jei kosulys trunka daugiau nei 3 mėnesius, tai gali būti lėtinio bronchito požymis. Kartotinis stiprus kosulys, gali sukelti kvėpavimo raumenų skausmą. Ūmų bronchitą neretai lydi būdingi viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomai: - perštėjimas, ankštumo pojūtis krūtinėje; - gerklės skausmas; - krūtinės spaudimo pojūtis; - sinusų pilnumo pojūtis; - dusulys; - švokštimas; - nedidelis karščiavimas ir šaltkrėtis; - bendras negalavimas. Simptomai neretai prasideda praėjus 3-4 dienoms po viršutinių kvėpavimo takų infekcijos ir trunka 2-3 savaites.  

Ligos gydymas

Dažniausiai ūminį bronchitą sukelia virusai. Antibiotikai virusų neveikia. Virusinės kilmės bronchitis kaip taisyklė yra trumpalaikis ir praeina savaime, todėl sergant skiriamas simptomus palengvinantis gydymas. Sergant ūminiu bronchitu rekomenduojama: - daug ilsėtis; - gerti papildomai skysčių; - vartoti nereceptinius vaistus, veikiančius kosulį. Pavyzdžiui, guaifeneziną. Jis suskystina skreplius , padeda lengviau juos iškosėt; - nustoti rūkyti. Kosulio nereikėtų slopinti. Tai organizmo apsauginis mechanizmas, kuriuos pašalinamas kvėpavimo takus siaurinantis sekretas. Visgi jei kosulys labia stiprus, neleidžia išsimiegoti naktį, gydytojas gali išrašyti kosulį slopinančių preparatų. Labai svarbu gerti daugiau skysčių. Sergant ūminiu bronchitu, organizmas netenka daugiau skysčių, todėl reikia atstatyti jo blansą. Daugiau geriant, skystėja ir skrepliai, darosi lengviau juos atkosėti. Vengti kofeino ir alkoholio, nes jie lemia didesnį skysčių netekimą.

Atsikosėjimui lengvinti taip pat gali būti vartojami mukolitikai (pvz. Flavamed (ambroksolio hidrochloridas)). Flavamed skystina gleives bei padeda jas pašalinti iš kvėpavimo takų.

Acetaminofenas ar ibuprofenas sumažina karščiavimą, raumenų skausmus. Jei vargina švokštimas bei astmatikams, gydytojas gali paskirti bronchus plečiančių preparatų. Nors antibiotikų vaidmuo gydant ūminį bronchitą ribotas, yra situacijų, kada jie turi būti paskirti: - gydytojui įtarus, kad bronchitis bakterinės kilmės; - kai pacientas serga dar ir kitomis, lėtinėmis plaučių ligomis.  

Ligos profilaktika

Nerūkyti, vengti prirūkytų patalpų; Gydyti lėtines plaučių ligas, GERL, kurios didina bronchito riziką; Nedirbti su kvėpavimo takus dirginančiomis medžiagomis (amoniaku, acetonu, kt.) be respiratoriaus.