Dubens srities skausmo priežastys pateiktos 2.5 lentelėje.

Anamnezė:

• skausmo vieta, pradžia (nėštumas?), pobūdis, plitimas, stiprumas, lydintieji simptomai, laikas (ar yra ryšys su mėnesinė- mis ir/ar lytiniu aktu), skausmą stiprinantys bei lengvinantys veiksniai;

• žarnų/šlapimo pūslės pažeidimams būdingi požymiai;

• negimdinio nėštumo, dubens organų infekcijos ar operacijų atvejai, psichologinės problemos.

Objektyvus tyrimas. Atliekami pilvo, dubens srities, makšties, gimdos kaklelio tyrimai, o jei yra indikacijų, ir gimdos kaklelio tepinėlio tyrimas, tyrimas pro tiesiąją žarną. Jei tyrimų rezultatai normalūs, tikimybė, kad dubens srities skausmo priežastis ginekologinė, menka.

Kiti tyrimai

Šlapimo – nėštumo testas, šlapimo testinėmis juostelėmis tiriama, ar nėra eritrocitų šlapime, mikroorganizmų, nustatomos jų kultūros bei jautrumas antibiotikams.

Kraujo – bendrasis kraujo tyrimas, CRB tyrimas.

Radiologiniai tyrimai – jei manoma, kad skausmą sukėlė ginekologinė patologija, atliekamas ultragarsinis tyrimas, taikoma intraveninė pielografija, juosmeninės stuburo dalies rentgenografija.

Gydymas

Ūminis dubens srities skausmas.

Siųsti į stacionarą, išskyrus tuos atvejus, jeigu skausmo priežastis yra aiški, o negimdinis nėštumas atmestas.

Lėtinis dubens srities skausmas.

Lėtiniu laikomas ilgiau kaip 6 mėnesius besitęsiantis skausmas. Jis vargina vieną moterį iš šešių. Pirmiausia išsiaiškinama, ar skausmo priežastis ginekologinė: pacientės dažniausiai skundžiasi skausmingais lytiniais santykiais, cikliniu skausmu. Lėtinis skausmas gali būti nulemtas kelių veiksnių.

Jei skausmą sukelia ginekologinė patologija, o ultragarsinio tyrimo rezultatai normalūs, pacientei siūloma atlikti laparoskopiją. Jei skausmą sukelia virškinamojo trakto sutrikimai, reikėtų atlikti kolonoskopiją.

Lėtinis dubens skausmas gali būti susijęs su išsiplėtusiomis dubens venomis ir veninio kraujo sąstoviu. Svarbu jį atskirti nuo mažojo dubens uždegimo ir endometriozės sukeliamo skausmo. Jei šio sutrikimo diagnozė patvirtinama, 6 mėnesius gydoma progestagenais, pvz., medroksiprogesterono 30 mg 1 k. per parą, ar gonadotropinus atpalaiduojančio hormono analogais, pvz., gozerelino 3,6 mg 1 k. mėnesį. Neretai sąstovio požymiai po gydymo pasikartoja.

Ovuliacinis skausmas pasireiškia ovuliacijos laiku, kitaip sakant ciklo viduryje.Šiuo atveju pakanka merginą ar moterį nuraminti.

Dismenorėja

Dispareunija

Tai skausmingi lytiniai santykiai. 10 proc. moterų lytiškai santykiaudamos patiria nemalonius pojūčius. Jie gali būti paviršiniai (juntami apie makšties angą) bei giluminiai (juntami lyties organų viduje). Nemaža įtakos dispareunijai pasireikšti turi psichologiniai veiksniai – kai skauda, lytinio akto baiminamasi, o tai tik dar labiau sustiprina skausmą. Tačiau galimos ir organinės priežastys. Žinotina, kad organiniai sutrikimai gali pasireikšti kaip psichologiniai.

Paviršinės dispareunijos atveju tirti nėra būtina, bet galima. Gydymo tikslas – panaikinti skausmo priežastį (2.6 lentelė). Pagrindinė nespecifinio gydymo priemonė – lidokaino tepalas. Gydymas veiksmingas, jei pacientę palaiko partneris.

Giluminės dispareunijos pagrindinės priežastys:

• endometriozė;

• mažojo dubens uždegimas;

• gimdos retroversija;

• kiaušidžių navikai (retai).

Gydymas. Svarbu pacientę ištirti, nustatyti skausmo priežastį, gydant ją pašalinti, jei reikia, atliekami papildomi tyrimai. Jei priežastis lieka neaiški ar jos pašalinti nepavyksta, skausmą galima palengvinti ribojant varpos įsiskverbimus į makštį. Paprastai šis sutrikimas esti ilgalaikis.

Iš knygos "Moterų ligos"