Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Ligos gydytojas ligą diagnozuoja išklausęs paciento skundus, papildomai atliekami reikiami tyrimai:
Apibūdinimas Gastritas – tai skrandžio gleivinės uždegimas.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Uždegimas pažeidžia skrandį. Jo gleivinė paburksta, parausta, gali atsirasti kraujosruvų, žaizdelių, padidėti ar išnykti raukšlės. Žiūrint mikroskopu, gleivinėje matoma uždegiminių ląstelių infiltracija, H.pylori bakterijos.
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Autoimuniniu gastritu dažniau serga vyresni žmonės, H.pylori sukeltu – vaikai. Reakcinis gastritas būdingas asmenims, gausiai vartojantiems alkoholį, nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, patyrusiems skrandžio operaciją.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Gastritą gali sukelti įvairios priežastys, pagal jas skiriamos tokios ligos formos: - Bakterijos H.pylori sukeltas gastritas (sudaro 80-90% visų gastritų). Riziką užsikrėsti šia bakterija didina blogos socialinės-ekonominės gyvenimo sąlygos: gyvenimas ankštuose butuose, dažnas buvimas dideliuose žmonių susibūrimuose, užterštas vandentiekis, žemas higienos lygis. - Reakcinis gastritas (sukelia nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai, alkoholis, nudegimai, traumos, kraujo užkrėtimas, apatinio skrandžio rauko nepakankamumas ir tulžies grįžimas į skrandį). - Autoimuninis gastritas (paveldimas). - Idiopatinis gastritas (kai priežastis neaiški).
Ligos simptomai ir požymiai
Gastritas gali būti ūminis ir lėtinis. Ūminiam būdinga: - skausmas viršutinėje vidurinėje pilvo dalyje („po duobute“), - pykinimas, vėmimas, - kraujavimo iš virškinimo trakto požymiai (vėmimas krauju, tuštinimasis juodomis išmatomis) – būdinga reakciniam gastritui. Simptomai trunka nuo kelių dienų iki kelių savaičių, negydant uždegimas pereina į lėtinį. Tęsiantis kraujavimui iš skrandžio, atsiranda bendras silpnumas, galvos svaigimas, širdies plakimas, oro trūkumas (dėl išsivysčiusios mažakraujystės). Lėtinio gastrito atveju dažnai nebūna jokių simptomų ir liga nustatoma tik atlikus tyrimus. Kartais pasireiškia: - kartumas burnoje, - atpylimai, - viršutinės pilvo dalies skausmas, - ankstyvas sotumo jausmas, - pilvo pūtimas.
Ligos gydytojas ligą diagnozuoja išklausęs paciento skundus, papildomai atliekami reikiami tyrimai:
- bendras kraujo tyrimas, - fibrogastroduodenoskopija (stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos apžiūra per įvestą lanksčią žarnelę), - skrandžio gleivinės biopsija (paimamas audinio gabalėlis ištyrimui mikroskopu).
Ligos gydymas
Gastrito gydymas priklauso nuo jį sukėlusios priežasties: - reakcinis gastritas gydomas rūgštingumą mažinančiais vaistais (H2 receptorių blokatoriais (RANIBERL), sunkiais atvejais ir protonų siurblio inhibitoriais). Esant kraujavimui, jis stabdomas fibrogastroskopijos metu. Būtina nutraukti vaistų, alkoholio vartojimą; - H.pylori naikinama skiriant protono siurblio inhibitorių su amoksicilinu ir klaritromicinu; - autoimuniniam ir idiopatiniam gastritui specifinio gydymo nėra, vaistai parenkami pagal vyraujančius simptomus (skrandžio rūgštį neutralizuojantys medikamentai, H2 receptorių blokatoriai (RANIBERL), protonų siurblio inhibitoriai, sukralfatas, virškinamojo trakto motoriką gerinantys vaistai).
Ligos esmė
1. Skausmas viršutinėje vidurinėje pilvo dalyje. 2. Pykinimas, vėmimas. 3. Vėmimas krauju, tuštinimasis juodomis išmatomis.