• mioma ant kojytės gimdos ertmėje;

• intramuralinė mioma (miomos mazgas auga raumeniniame sluoksnyje);

• gimdos kaklelio mioma;

• submukozinė mioma (miomos mazgas įauga į gimdos ertmę, yra gimdos pogleiviniame audinyje arba ant kojytės gimdos ertmėje);

• subserozinė mioma (miomos mazgas auga po seroziniu gimdos dangalu ir išgaubia jį į pilvo ertmę) (2.16 pav.);

• intraligamentinės miomos (mazgas formuojasi iš ektopinių gimdos raumeninio audinio užuomazgų tarp gimdos raiščių lapelių).

Kliniškai pasireiškiančių gimdos miomų rizikos veiksniai:

• gimdymų skaičius (dažniau būna negimdžiusioms ir lytiškai neaktyvioms moterims);

• nutukimas;

• šeiminė anamnezė;

• priklausymas afroamerikiečių rasei.

Požymiai:

• Menoragija būdingiausia submukozinei miomai.

• Skausmą sukelia miomos apsisukimas (būdinga miomoms ant kojytės), degeneracija. Raudonosios miomos degeneracija gali įvykti nėštumo metu, tada pacientė skųsis skausmu, karščiavimu, padidėjusiu pilvo jautrumu.

Negalavimai praeina pasibaigus degeneracijai.

• Spaudimo dubens srityje pojūtis, diskomfortas ir/ar nugaros skausmas.

• Miomai spaudžiant šlapimo pūslę, dažniau šlapinamasi, atsiranda nevisiško pūslės išsituštinimo pojūtis arba sunku pasišlapinti.

• Nevaisingumas – mioma tampa tarsi vidine kontracepcijos priemone.

• Galima nenormali vaisiaus padėtis ir pirmeiga, padidėja pogimdyminės hemoragijos rizika, tačiau persileidimas negresia.

Būdingi objektyvūs požymiai: padidėjusi gimda ir/ar, čiuopiant pilvą, aptinkama darinių.

Tyrimai. Daromas dubens ultragarsinis tyrimas. Jei yra menoragija, atliekamas bendrasis kraujo tyrimas mažakraujystei atmesti.

Gydymas

Jei liga besimptomė arba lengva, jos eiga stebima atliekant ultragarsi- nį dubens ar bimanualinį tyrimus (po 6–12 mėn.).

Gimdos kraujagyslių embolizacija, radiologinė procedūra, kurios metu kateteris įkišamas į abi gimdos arterijas ir suleidžiama specialios medžiagos, kuri blokuoja arterijų šakeles, – taip sutrikdoma miomų mityba.

Endometritas

Tai ūminis gimdos gleivinės infekcinis uždegimas. Liga vaisingo amžiaus moterų grupėje nėra paplitusi, dažniausiai išsivysto po chirurginės procedūros, pvz., gimdos spiralės įdėjimo, arba gimdymo.

Klinika. Karščiavimas, pilvo apatinės dalies skausmas, padidėjęs gimdos jautrumas ir/ar pūlingos išskyros, kurios gali būti su kraujo priemaišomis (2.17, 2.18 pav.).

Tyrimai. Tepinėliai iš makšties ir gimdos kaklelio sukėlėjams, įskaitant chlamidijas, jų jautrumui antibiotikams nustatyti.

Iš knygos "Moterų ligos"