Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis

Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys

Ligos priežastys ir rizikos veiksniai

Ligos simptomai ir požymiai

Ligos gydytojas išsiaiškina galimas susirgimo priežastis, ištiria ligonį, atlieka reikiamus tyrimus:

Ligos gydymas

Ligos prevencija

Apibūdinimas Hepatitas – tai kepenų struktūros bei funkcijos pokyčių sąlygotas, įvairios kilmės, sunkumo ir aktyvumo kepenų uždegimas.

Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis

Sergant hepatitu, pažeidžiamos kepenys. Priklausomai nuo priežasties, jose gali atsirasti įvairūs pakitimai: normalios struktūros pasikeitimas, suriebėjimas, kepenų ląstelių (hepatocitų) žūtis, jungiamojo audinio išvešėjimas. Ligai progresuojant gali išsivystyti kepenų cirozė ir net vėžys.

Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys

Dažniausiai hepatitu suserga asmenys, kuriems reikalingas dažnas kraujo perpylimas, piktnaudžiaujantys alkoholiu, vartojantys intraveninius narkotikus.

Ligos priežastys ir rizikos veiksniai

Priklausomai nuo priežasties, hepatitas gali būti: - infekcinis (sukeltas hepatito A, B ar C viruso), - alkoholinis (piktnaudžiaujant alkoholiu), - autoimuninis (kai genetinį polinkį turintiems žmonėms, sava imuninė sistema ima žaloti kepenis), - vaistų sukeltas (dažniausiai kepenų pažeidimą sukelia antibiotikai, nesteroidiniai priešuždegiminiai, priešgrybeliniai, prieštuberkulioziniai, kontraceptiniai, citostatiniai vaistai, kai kurios vaistažolės), - idiopatinis (kai priežastis lieka neaiški). Hepatito A virusu užsikrečiama fekaliniu-oraliniu keliu (per išmatomis užterštą maistą, vandenį, rankas). Hepatito B ir C virusais užsikrečiama per kraują ir kitus organizmo skysčius. Pagrindiniai užsikrėtimo keliai: - per kraują (leidžiantis intraveninius narkotikus panaudotais švirkštais, perpilant užkrėstą kraują ar jam patekus ant menkiausios žaizdelės, nesteriliais instrumentais darant tatuiruotes, manikiūrą, veriant auskarus, buityje naudojantis bendrais skustuvais), - lytinių santykių metu, - per placentą ar gimdymo metu (užkrečiamas naujagimis).

Ligos simptomai ir požymiai

Liga gali pasireikšti sekančiais simptomais: - skausmas ar pilnumo, sunkumo pojūtis dešinėje pašonėje ir viršutinėje vidurinėje pilvo dalyje; - apetito stoka, pykinimas, vėmimas; - viduriavimas; - karščiavimas; - gelta (odos ir gleivinių pageltimas), išmatų pašviesėjimas, šlapimo patamsėjimas, odos niežulys; - bendras silpnumas, greitas nuovargis; - sąnarių, raumenų skausmai.

Ligos gydytojas išsiaiškina galimas susirgimo priežastis, ištiria ligonį, atlieka reikiamus tyrimus:

- kraujo tyrimas (randamas padidėjęs bilirubino, kepenų fermentų kiekis); - viruso, prieš jį ar savas ląsteles pasigaminusių antikūnų nustatymas kraujyje; - kepenų echoskopija (įvertinamas kepenų dydis, pakitimai jose, gali būti randama skysčio pilvo ertmėje); - kepenų gabalėlio ištyrimas mikroskopu (biopsija).

Ligos gydymas

Hepatito gydymas priklauso nuo jo priežasties: o Virusinių hepatitų gydymo pagrindas – tausojantis (negriežtas gulimas) režimas ir dieta. Maisto racioną sudaro duona, pienas, varškė, košės, makaronai, nerūgštūs vaisiai ir daržovės, liesa mėsa, šviežia virta žuvis. Draudžiama vartoti alkoholį, valgyti rūkytus, marinuotus, konservuotus produktus, aštrius prieskonius, šokoladą. Odos niežulys mažinamas antihistamininiais vaistais. Jei sergama sunkia ar lėtine ligos forma, skiriami alfa interferonai. Kai kurių virusų dauginimąsi slopina specialūs priešvirusiniai vaistai (hepatito B - lamivudinas, o hepatito C – ribavirinas). o Autoimuninis hepatitas gydomas imuninę sistemą slopinančiais vaistais (prednizolonu ir azatioprinu). o Alkoholinio hepatito efektyviausias gydymas – alkoholio vartojimo nutraukimas, pilnavertė mityba (svarbu gauti pakankamai baltymų, vitaminų, mikroelementų) ir lovos režimas. Esant sunkiai ligos formai skiriamas prednizolonas. o Sergant vaistų sukeltu hepatitu, pirmiausia reikia nustoti vartoti vaistą, sukėlusį kepenų pažeidimą. Apsinuodijus paracetamoliu skiriamas N-acetilcisteinas.

Ligos prevencija

Norint išvengti hepatitų, rekomenduojama: - plauti rankas prieš valgį, pasinaudojus tualetu, nevalgyti neplautų vaisių, daržovių, uogų; - naudoti vienkartinius švirkštus, adatas; - naudoti prezervatyvus lytinių santykių metu; - naudoti asmeninės apsaugos priemones kontaktuojant su krauju (gumines pirštines, apsauginius akinius, kaukes, chalatus); - kraujo ir organų donorus kruopščiai tirti dėl virusinės B ir C infekcijos; - nevartoti alkoholio; - nevartoti jokių vaistų ar nežinomų vaistažolių, nepasitarus su gydytoju.