PERŠALIMAS
SIMPTOMAI • Čiaudulys, varvanti nosis, paburkusios gleivinės. • Nestiprus gerklės ir ryklės skausmas, kai kada — nestiprus...skaityti
KIRMĖLĖS
SIMPTOMAI • Chroniškas viduriavimas, nepaaiškinami ūmūs alkio priepuoliai, svorio kritimas (juostinės kirmėlės). • Įšangės niežulys,...skaityti
KARŠČIAVIMAS
SIMPTOMAI • Aukštesnė nei +38° C kūno temperatūra. • Prakaitavimas, paraudęs veidas. • Sunkesniais atvejais krečia...skaityti
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Ligos skiriamos trys rizikos veiksnių grupės:
Infekcinis endokarditas
Ligos apibūdinimas
Infekcinis endokarditas - tai infekcinis vidinio širdies dangalo (endokardo) uždegimas.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Paprastai pažeidžiamas endokardas, dengiantis širdies vožtuvus, rečiau – išklojantis širdies sieneles. Infekcijos židinys gali susidaryti ir širdies ydos vietoje – esant širdies pertvaros defektams, atviram arteriniam (Botalo) latakui, aortos koarktacijai.
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Dažniausiai susergama po įvairių odontologinių ar kitų procedūrų, chirurginių operacijų, ypač kuomet širdyje jau yra pakitimų (pvz., pakenkti ar protezuoti vožtuvai).
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Infekcinį endokarditą dažniausiai sukelia bakterijos (ypač žaliasis streptokokas, Streptococcus viridans, auksinis stafilokokas, Staphilococcus aureus), rečiau – grybeliai, kiti mikroorganizmai (chlamidijos, mikoplazmos). Patekusios į kraują bakterijos nusėda ant pažeistų vidinio širdies dangalo vietų. Kai kurios agresyvios bakterijos (S.viridans), gali pakenkti ir ligi tol sveiką endokardą. Pakenkimo vietoje dangalas suardomas (ypač pažeidžiami vožtuvai), susidaro infekuoti krešuliai (vegetacijos), jų dalys gali atitrūkti ir sukelti emboliją (nukeliavusios su krauju užkimšti įvairių organų kraujagysles). Ligos vystymuisi labai svarbus neteisingas, per daug audringas organizmo atsakas į infekciją (susidaro dideli antikūnų kiekiai, kurie patys gali pažeisti odos, gleivinių, akių, inkstų kraujagysles).
Ligos skiriamos trys rizikos veiksnių grupės:
1. Lemiantys mikroorganizmų patekimą į kraują: - odontologinės procedūros; - invazinės diagnostinės procedūros (pvz., rentgenokontrastinė širdies ertmių kateterizacija); - chirurginės operacijos; - intraveninių narkotikų naudojimas; - netinkama dantų priežiūra. 2. Sukeliantys širdies pažeidimą: - širdies vožtuvų pakenkimas; - įgimtos širdies ydos (pertvaros defektai, kt.). 3. Silpninantys organizmo imunitetą (sugebėjimą apsiginti nuo mikroorganizmų).
Ligos simptomai ir požymiai
Infekciniam endokarditui būdinga ūmi, netgi žaibinė eiga (negydant mirštama per 2-7 dienas ar kelias savaites). Lėtinė ligos forma vystosi retai. Būdingiausi simptomai: - karščiavimas (neaiškios kilmės, ilgai trunkantis), lydimas šaltkrėčio; - silpnumas, nuovargis, naktinis prakaitavimas; - apetito sumažėjimas ar visiškas išnykimas, svorio sumažėjimas; - sąnarių skausmai; - „balintos kavos“ odos spalva, kraujo išsiliejimo dėmelės (petechijos) odoje, apatinio voko junginėje, ant gomurio, po nagais (vadinamasis „rakšties fenomenas); - dusulys, kraujo sąstovis, kiti širdies ydos simptomai; - pilvo padidėjimas, skausmai; - tinimai, paakių paburkimas (esant inkstų pakenkimui); - galvos skausmai, traukuliai (dėl galvos smegenų kraujagyslių pakenkimo, kraujo išsiliejimo). Gydytojas ligą gali įtarti įvertinęs nusiskundimus, išsiaiškinęs susirgimo aplinkybes, kruopščiai ištyręs pacientą (klausant širdį stetoskopu girdimas ūžesys, sukeltas vožtuvų pakenkimo; čiuopiant pilvą nustatoma padidėjusi blužnis). Infekcinį endokarditą patvirtina sekantys turimai: - kraujo pasėlis (nustatomas kraujyje esantis ligos sukėlėjas); - echokardioskopija (galima matyti širdies struktūrų pakitimus – vožtuvų pakenkimą, vegetacijas); - kraujo tyrimas (nustatomas uždegimo rodiklių padidėjimas); - rentgenologiniai tyrimai - krūtinės ląstos rentgenografija, galvos smegenų ir pilvo kompiuterinė tomografija (aptinkami embolai, kraujo išsiliejimas); - rengenokontrastinė kateterizacija (per kateterį į širdies ertmes suleidus dažo, įvertinamas jų dydis, veikla).
Ligos gydymas
Įtarus infekcinį endokarditą pacientas kuo skubiau hospitalizuojamas. Ligoninėje taikomas sudėtinis medikamentinis gydymas: - antibakterinė terapija, priklausomai nuo nustatyto ar įtariamo sukėlėjo (antibiotikai, priešgrybeliniai vaistai); - gydymas gliukokortikoidais (kortikosteroidais); - tromboembolinių komplikacijų profilaktika kraujo krešėjimą mažinančiais medikamentais (aspirinas, heparinas); - širdies nepakankamumo gydymas (žr. „Širdies nepakankamumas“); Chirurginis gydymas taikomas esant ryškiai vožtuvų, kitų širdies struktūrų destrukcijai, taip pat, kuomet progresuoja širdies ar inkstų nepakankamumas, atsiranda širdies ritmo ar laidumo sutrikimai, intensyvi antibakterinė terapija neduoda reikiamo efekto. Dažniausiai atliekamas pažeistų vožtuvų šalinimas ir protezavimas.
Ligos prevencija
Svarbi tinkama burnos ir odos higiena, infekcinių židinių gydymas. Pagrindinė profilaktinė priemonė – trumpas antibiotikų (amoksicilino, eritromicino, klindamicino) kursas po procedūrų ar operacijų, galinčių sukelti bakterijų patekimą į kraują (pvz., po danties ištraukimo, tonzilių pašalinimo, pūlinio atvėrimo, šlapimo takų ir virškinamojo trakto operacijų). Antibiotikai privalomi žmonėms, priklausantiems rizikos grupei (turintiems įgimtą ar įgytą širdies ydą, sergantiems hipertrofine kardiopatija, po širdies vožtuvų protezavimo, jau anksčiau sirgusiems infekciniu endokarditu).
