PERŠALIMAS
SIMPTOMAI • Čiaudulys, varvanti nosis, paburkusios gleivinės. • Nestiprus gerklės ir ryklės skausmas, kai kada — nestiprus...skaityti
KIRMĖLĖS
SIMPTOMAI • Chroniškas viduriavimas, nepaaiškinami ūmūs alkio priepuoliai, svorio kritimas (juostinės kirmėlės). • Įšangės niežulys,...skaityti
KARŠČIAVIMAS
SIMPTOMAI • Aukštesnė nei +38° C kūno temperatūra. • Prakaitavimas, paraudęs veidas. • Sunkesniais atvejais krečia...skaityti
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Ligos gydytojas diagnozuoja apklausęs ligonį, jį ištyręs, atlikęs reikiamus tyrimus
Išeminė širdies liga
Ligos apibūdinimas
Išeminė širdies liga (IŠL) – tai širdies liga išsivysčiusi dėl širdies kraujagyslių užsikimšimo dėl aterosklerozės ar trombo. Pažeidžiamas organas ar kūno dalis Širdies pagrindinė dalis yra širdies raumuo, kuris susitraukinėdamas varinėja kraują po visą organizmą. Širdis maisto medžiagas ir deguonį gauna iš vainikinių kraujagyslių. Esant intensyviai kraujotakai ir medžiagų apykaitai, klaidingam gyvenimo būdui, širdies kraujagyslės dažnai pažeidžiamos aterosklerozės (susidaro cholesterolio plokštelės). Aterosklerotinės plokštelės ilgainiui užkemša visą kraujagyslės spindį, be to jos dažnai įplyšta dėl trapumo, dėl ko prasideda trombo susidarymas. Širdies raumeniui ima trūkti deguonies, jis žūsta ir nebegali varinėti kraujo, todėl žmogus miršta. Nutrūkus kraujotakai miokardo žūtis ištinka po 30 min.
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Tai dažniausia liga Lietuvoje ir pasaulyje bei dažniausia mirties priežastis. Daugiau serga vyrai 56%, tačiau tai dažnesnė mirties priežastis moterims 64%, vyrams - 45%. Serga žmonės dažniausiai nuo 25m amžiaus. Tikimybė susirgti miokardo infarktu (IŠL išraiška) – 25 – 35 m amžiaus vyrams 3 kartus didesnė nei moterims, 36 – 49 m amžiaus vyrams1,7 karto didesnė nei moterims, >50 dažnis vienodas (reprodukcinio amžiaus moteris apsaugo moteriški hormonai - estrogenai). Vaikai šia liga neserga, tačiauaterosklerotinės plokštelės nustatomos jau pirmaisiais gyvenimo metais.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Pagrindinė priežastis yra aterosklerotinių plokštelių susidarymas širdies vainikinėse kraujagyslėse. Aterosklerotinių plokštelių susidarymą nulemia klaidinga gyvensena: daug cholesterolio turinčio maisto ( sviesto, kiaušinių, pieno baltymų, riebios mėsos, rafinuotų aliejų ypač keptų (išskyrus alyvų aliejų) vartojimas), rūkymas (nikotinas pažeidžia kraujagysles), mažas fizinis krūvis, nutukimas (širdis turi dirbti dvigubą darbą, ir jai reikia daugiau deguonies), stresai. Manoma, jog kai kurios infekcijos (chlamidijo, mikoplazmos) turi ryšio su aterosklerotinių plokštelių susidarymu. Už cholesterolio pristatymą į ląsteles atsakingi labai mažo tankio ir mažo tankio lipoproteinai ( LMTL ir MTL), o už išnešimą – DTL, todėl esant padaugėjus DTL (gerieji lipoproteinai) sumažėja rizika susirgti, o padaugėjus LMTL ir MTL (blogieji lipoproteinai) padidėja rizika susirgti. Vynas, šokoladas, vynuogės didina DTL, mažina LMTL ir MTL, riebus, daug cholesterolio turinti maistas didina LMTL ir MTL, mažina DTL. Rūkymas pažeidžia kraujagyslių epitelį (tam padeda ir stipri kraujotaka, bei padidėjęs kraujospūdis), pažeidimo vietoje pradeda kauptis cholesterolis, kyla uždegimas ir susidaro plokštelės sudarytos iš cholesterolio kristalų, imuninių ląstelių ir uždegiminių baltymų. Ilgainiui jos didėja ir užkemša spindį arba dėl savo kietumo, trapumo įplyšta, plyšusi dalis yra labai „lipni“, ir pritraukia trombocitus bei susidaro trombas aklinai užkemšanti kraujagyslę.
Ligos simptomai ir požymiai
IŠL išraiškos yra krūtinės angina (skausmas už krūtinkaulio), stabili kai skausmas pastovus, nestabili – kai skausmas atsiranda padidėjus deguonies poreikiui, pvz. fizinio krūvio metu, ir miokardo infarktas (kai dėl išemijos žūsta širdies raumuo). Angininis skausmas: jei trunka iki 20 min. tai būdinga krūtinės anginai, jei ilgiau – miokardo infarktui; skausmą esti už krūtinkaulio, plinta į kairę ranką, rečiau į kaklą, apatinį žandikaulį, dantis, nugarą, viršutinę pilvo dalį. Skausmas spaudžiančio, gniaužiančio, plėšiančio, deginančio, veržiančio pobūdžio; skausmas stiprėja, kartais banguoja. Jei padeda nitroglicerinas būdinga krūtinės anginai jei ne – miokardo infarktui. Dažniausiai prasideda naktį (padidėja trombocitų aktyvumas, adrenerginis aktyvumas, dažni kraujagyslių spazmai). Labai svarbūs ir kiti požymiai: mirties baimė, nerimas, dusulys, silpnumas, širdies plakimas, prakaitavimas, pykinimas, kraujospūdžio kritimas, sąmonės netekimas. Neretai IŠL pasireiškimas panašus į kitų sistemų pažeidimą – pilvo organų (pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas), bronchų astmą (dusulys), aritmiją ( sutrinka širdies ritmas), galvos smegenų pažeidimą (galvos svaigimas, sąmonės netekimas, psichikos sutrikimai), ar besimptomė eiga be skausmo. Šie netipiški atvejai labiau būdingi 25 – 40 ir >75m amžiaus žmonėms, moterims, ligoniams sergantiems cukriniu diabetu.
Ligos gydytojas diagnozuoja apklausęs ligonį, jį ištyręs, atlikęs reikiamus tyrimus
Skausminis sindromas yra gana tipinis. Pirmas veiksmas yra elektrokardiogramos (EKG) registravimas. Miokardo infarkto atveju bus vadinamos „vėliavos“ – ST segmento pakilimas ir neigiamas T dantelis, krūtinės anginos atveju bus nusileidęs ST arba neigiamas T dantelis; galimos aritmijos. Laboratoriniai tyrimai: Miokardo nekrozės (žūties) kraujyje žymenų nustatymas – jei jie padidėję nurodo miokardo infarktą, jei nepadidėję ar EKG duomenys nerodo infarkto – labiau tikėtina krūtinės angina. Nekrozės žymenys – jautriausias ir specifiškiausias yra troponinas (tačiau susidaro po tam tikro laiko); kreatinkinazė, mioglobinas (nustatomas pirmosiomis valandomis), laktatdehidrogenazė. Gali būti padidėjęs C reaktyvinis baltymas (tačiau po kelių parų), ntriuretrinis peptidas. Echokardiografija – tai ultragarsinis širdies tyrimas, galima nustatyti pažeidimo vietą, sienelės judrumą, komplikacijas – raumens plyšimą, vožtuvų nesandarumą, aneurizmą (išsiplėtimą), širdies tamponadą (kai kraujas susirenka tarp širdiplėvės ir miokardo, taip suspaudžiama širdis); širdies pajėgumą, išmetimo frakciją (kiek širdis išmeta kraujo į kraujotaką). Rentgenologinis tyrimas gali parodyti išsiplėtusią, padidėjusią širdį, plaučių pabrinkimą (esant silpnai širdžiai, nenuimamas kraujas nuo plaučių). Vienas svarbiausių tyrimų yra koranarografija – jos metu leidžiamas kontrastas į širdies kraujagysles ir matomos susiarėjusios ir užsikimšusios vietos. Magnetinis rezonansas – nustatoma infarkto dydis, trombai, aneurizma, aterosklerotinės plokštelės struktūra. Radionuklidiniai tyrimai – pažeidimo vietos kraujotaką. Emisinė pozitroninė tomograma – ištiriama ar pažeisti plotai gyvybingi. Veloergometriniai, tredmilo tyrimai, stres echokardioskopija atliekami norint nustatyto ar yra krūtinės angina (atliekant fizinį krūvį registruojama EKG ar ultragarsas).
Ligos gydymas
Pirma pagalba – sergančiojo nuraminimas, aspirinas (375 mg), nitroglicerino ar beta adreno blokatorių skyrimas (metaprololio), ir kuo greičiau transportuoti į ligoninę. Čia pirma pagalba be minėtų – nuskausminimas (morfinu, kuris dar ir sumažina veninį spaudimą) ir deguonies terapija. Tolimesnis gydymas priklauso ar tai yra vainikinės kraujagyslės užsikimšimas (EKG ST pakilimas ir neigiamas T), ar kraujagyslės grėsmingas susiarėjimas ( ST nusileidimas ar neigiamas T). Jei yra užsikimšusi kraujagyslė – ji atveriama: 1. vaistais – trombolitikais, trombą tirpinančiomis medžiagomis (tenekleplazė, reteplazė); 2. dažniausiai pirmaeilis gydymas, jei galima taikyti praėjus ne daugiau nei 1,5 val nuo skausmo atsiradimo, tai – perkutaninė transluminalinė vainikinių arterijų angioplastika (PTVAA) – kai per šlaunies arteriją įvedamas metalinis lankstus strypelis ir užsikimšusi kraujagyslė atkemšama, taip pat gali būti buvusioje užsikimšimo vietoje įdėtas vamzdelis (stentas), kad kraujagyslė vėl neužsivertų. 3. jei šiuo būdu neįmanoma gražinti širdies raumens kraujotakos – daroma operacija (daromi užsikimšusių kraujagyslių apėjimai (šuntai) iš kitų kūno vietų (kojų, pilvo) paimtų kraujagyslių, sudėtingiausia operacija – širdies transplantacija. Jei esti grėsmingas susiaurėjimas skiriami vaistai slopinantys trombo susidarymą – aspirinas, trombolitikai, neleidžiantys susijugti trombocitams (klopidrogelis), antikoaguliantai, slopinantys kraujo krešėjimą (heparinas, frakcionuoti heparinai, hirudinas); nitroglicerinas, beta adreno blokatoriai (metoprololis), angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai (ramiprilis ir kiti), sprendžiama apie planinę, neskubią PTVAA ar širdies operaciją. Norint išvengti šios ligos svarbu keisti gyvenseną, atsisakyti žalingų įpročių, esant padidėjusiam cholesteroliui, MTL, LMTL vartoti mažinančius vaistu – statinus; laiku gydytis. IŠL yra didžiausia mirties priežastis, todėl tai labai aktuali liga, tačiau viskas priklauso nuo mūsų pačių – ar rūpi mums sveikata ar ne. Prevencija Nerūkyti, arba mesti kuo anksčiau. Sportuoti. Nevartoti riebaus maisto.
Ligos esmė
Krūtinės skausmas su plitimu į ranką, kaklą. Mirties baimė. Kraujospūdžio kritimas. Dusulys. Sąmonės praradimas.
Ligos
