PERŠALIMAS
SIMPTOMAI • Čiaudulys, varvanti nosis, paburkusios gleivinės. • Nestiprus gerklės ir ryklės skausmas, kai kada — nestiprus...skaityti
KIRMĖLĖS
SIMPTOMAI • Chroniškas viduriavimas, nepaaiškinami ūmūs alkio priepuoliai, svorio kritimas (juostinės kirmėlės). • Įšangės niežulys,...skaityti
KARŠČIAVIMAS
SIMPTOMAI • Aukštesnė nei +38° C kūno temperatūra. • Prakaitavimas, paraudęs veidas. • Sunkesniais atvejais krečia...skaityti
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Ligos gydytojas diagnozuoja apklausęs ligonį, jį ištyręs, atlikęs reikiamus tyrimus
Krūtų vėžys
Ligos apibūdinimas
Tai onkologinis susirgimas, piktybinis krūties liaukos ląstelių dauginimasis. Pažeidžiamas organas ar kūno dalis Krūtys yra viršutinėje krūtinės dalyje, pagrindinė jos dalis yra krūties liauka, gaminanti pieną laktacijos laikotarpiu ( pagimdžiusiai moteriai ), sudaryta iš liaukinių ląstelių ir latakėlių, kuriais teka pienas, o pastarieji atsiveria į išorę krūtų speneliuose. Vyrų ši liauka yra sunykusi, likusi tik užuomazga. Krūties liauką dengia riebalinis audinys ir oda, po krūtimi yra didysis krūtinės raumuo.
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Krūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga: jis sudaro net 32% visų moterų piktybinių navikų. Lietuvoje per metus suserga ~ 70 iš 100000 moterų. Sergamumo krūties vėžiu įvairiose pasaulio šalyse vidurkis – 65 atv.0 moterų. Tarp visų moterų mirčių nuo piktybinių navikų mirtys nuo krūties vėžio sudaro 31%. Moterys sirgti krūties vėžiu pradeda nuo 20 metų. Krūties vėžio atvejų skaičius didžiausias 45 – 65 metų grupėje. Lietuvoje ankstyvas vėžys diagnozuojamas tik 60% atvejų. Kitaip nei Lietuvoje, kitose Europos Sąjungos šalyse ir JAV dažniausiai diagnozuojama I krūties vėžio stadija. Pacienčių gyvenimo trukmė priklauso nuo to kada nustatoma diagnozė, todėl pradėjus mamografinę patikros programą tikimasis šią ligą nustatyti anksti. Vyrai serga labai retai.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Tikroji priežastis nėra aiškiai žinoma, tačiau žinoma daug rizikos veiksnių, kurie nulemia krūties vėžio išsivystymą. Užkirtus jiems kelia galima būtų pažaboti šią ligą, tačiau yra ir tokių veiksnių kurių pakeisti negalime. Nekoreguojami rizikos veiksniai: lytis, moterys krūties vėžiu serga 100 kartų dažniau nei vyrai; vyresnis amžius (>50m); jau patirtas vienos krūties vėžys; spindulinis krūtinės ląstos ir krūties gydymas praeityje; šeimos anamnezė ir genetiniai veiksniai (toms, kurių artimos giminaitės – motina, sesuo – sirgo krūties vėžiu, rizika didesnė); kai kurios nepiktybinės krūties ligos, ilgalaikis estrogenų poveikis organizmui (ankstyvos mėnesinės, vėlyva menopauzė). Koreguojami rizikos veiksniai: rūkymas, negimdymas, nežindymas, nutukimas (daug riebalų turintis maistas), mažas fizinis aktyvumas (rekomenduojama ne mažiau 30 min. vidutinio fizinio aktyvumo per dieną ~ 5 dienas per savaitę), alkoholio vartojimas (dideliais kiekiais – pvz. 150 g degtinės kasdien), kontraceptikų vartojimas (jei vartojimo trukmė viršija 10 metų, ar vartojama 4 metai iki pirmo pastojimo, rizika vartojant didėja 2,3 % kasmet, ir išlieka dar dešimt metų po vartojimo), sukelti abortai. Aplinkos rizikos veiksniai: organiniai chloro junginiai, pesticidai ir kiti chemikalai, elektromagnetiniai laukai. Genetiniai veiksniai: yra nustatytos genų mutacijos (BRCA 1 – 2 ) susijusių su vėžio atsiradimu. Simptomai ir požymiai Deja, ankstyvoje krūties vėžio stadijoje jokių simptomų dažnai nebūna. Tik vėliau, augant navikui gali atsirasti keletas simptomų: gumbo ar sukietėjimo atsiradimas krūtyje ar pažastyje; krūties dydžio ar formos pokyčiai; spenelio išskyros (ypač kraujingos) ar spenelio įdubimas; krūties odos spalvos ir reljefo pokyčiai. Savityra Krūtis moteris turi tikrintis kas mėnesį, pirmą savaitę po mėnesinių (menopauzės laikotarpiu bet kurią mėnesio dieną). Nes artėjant menstruacijoms hormonų pakitimai paverčia krūtų audinį jautresniu ar labiau gumbuotu nei įprasta. Ne kiekvienas gumbelis yra vėžinis (4 iš 5 gumbelių yra gėrybiniai), tačiau kiekvieną kartą, aptikus ką nors įtartino, būtina apsilankyti pas gydytoją. Savityra pradedama atsistojus prieš veidrodį gerai apšviestoje patalpoje, įvertinant iš priekio ir iš šono krūtų aukščio, dydžio, odos spalvos vienodumą. Būtina rūpestingai apžiūrėti abu spenelius. Suėmus dviem pirštais palyginama ar vienodai atsikiša abu speneliai. Po to kiekviena krūtis čiuopiama atskirai, pakėlus tos pusės ranką už galvos, lengvais sukamaisiais kitos rankos pirštų judesiais. Geriausia krūtis čiuptis maudantis, muiluotais pirštais. Tuo pačiu patikrinamos ir pažastys. Būtina krūtis apsičiuopti ir gulint.
Ligos gydytojas diagnozuoja apklausęs ligonį, jį ištyręs, atlikęs reikiamus tyrimus
Mamografija – svarbiausias vaizdinis diagnostikos metodas. Jis vienintelis naudojamas atrankiniams tyrimams (tai krūties rentgenonuotrauka, kurioje galima pastebėti neaiškių ribų darinį, liaukinio audinio santvarkos pakitimus, mikrokalcinatus, krūties pabrinkimą). Galaktografija – krūties rentgeno nuotrauka, tik kontrastavus pieno latakus. Ultragarsinis tyrimas – vienas svarbiausių krūties papildomų tyrimų. Ultragarsu galima galima ištirti krūtis jaunoms moterims, nes mamogramos jaunoms moterims negalima vertinti dėl labai ryškaus liaukinio audinio. Visoms moterims ultragarsu nustačius įtartinus darnius, nors mamograma yra gera daroma biopsija. Magnetinio rezonanso tyrimas su kontrastavimu – jautriausias tyrimo metodas, papildantis mamografiją diagnozuojant invazinius krūties vėžius. Šis tyrimas daromas kai kiti tyrimai nepadeda, norint nustatyti išplitimą, esant silikoniniams implantams, esant didelei susirgimo ar recidyvo rizikai (bet vėžys nenustatytas kitais tyrimais), esant dideliems randams krūtyje. Scintimamografija – jautrus ir specifiškas tyrimas, leidžia įvertinti ir proceso išplitimą į sritinius limfmazgius. „Sarginio“ limfmazgio suradimas – taip nustatoma prognozė, bei parenkamas gydymas. Punkcinė ar stulpelinė biopsija, bei citologinis/histologinis biopsinės medžiagos ištyrimas, pagal kurią nustatoma naviko kilmė, jautrumas hormonams, piktybiškumo laipsnis – pagal šitus duomenis parenkamas gydymas.
Ligos
Gydymas Pagal išplitimą, vėžio dydį, histologinio tyrimo rezultatus krūties vėžys skirstomas į keturias stadijas, kiekvienai stadijai skirtingas gydymas, jį parenka medikai. Atliekamos krūtį tausojančios ar krūtį pašalinančios operacijos, spindulinis gydymas, spindulinė terapija, monokloniniai antikūniai (herceptinas) trastuzumabas, estrogenų receptorių slopintojai (tamoksifenas). Deja neretai šis vėžys recidyvuoja, geriausi gydymo rezultatai būna anksti nustačius diagnozę – visiškai pasveikstama. Ligai išplitus į kitus organus ji tampa nepagydoma. Pastebėta, kad moterų, reguliariai teisingai atliekančių krūtų savityrą, mirtingumas nuo krūties vėžio sumažėja iki 20 proc. Todėl labai svarbu kiekvienai moteriai išmokti ir atlikti krūtų savityrą, tai pati svarbiausia ir efektyviausia profilaktikos priemonė. Mamografijos tyrimas visoms 40 – 75 metų moterims sumažintų krūties vėžio susirgimą 30%, o gal ir daugiau.
Ligos esmė
Mazgelio krūtyje atsiradimas. Piktybinis krūties liaukų susirgimas. Išskyros iš spenelio. Spenelio įdubimas.
