PERŠALIMAS
SIMPTOMAI • Čiaudulys, varvanti nosis, paburkusios gleivinės. • Nestiprus gerklės ir ryklės skausmas, kai kada — nestiprus...skaityti
KIRMĖLĖS
SIMPTOMAI • Chroniškas viduriavimas, nepaaiškinami ūmūs alkio priepuoliai, svorio kritimas (juostinės kirmėlės). • Įšangės niežulys,...skaityti
KARŠČIAVIMAS
SIMPTOMAI • Aukštesnė nei +38° C kūno temperatūra. • Prakaitavimas, paraudęs veidas. • Sunkesniais atvejais krečia...skaityti
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Ligos gydytojas diagnozuoja apklausęs ligonį, jį ištyręs, atlikęs reikiamus tyrimus
Labirintitas Apibūdinimas Labirintitas – tai vestibiulinio aparato (labirinto) uždegimas ar funkcijos sutrikimas.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Vestibiulinis aparatas tai susisiekiančių ertmių ir vamzdelių sistema užpildyta skysčiu vidurinėje ausyje. Vamzdeliuose, kurie išsidėstę trimis pagrindinėmis kryptimis, esti receptorinių ląstelių, kurios judant skysčiui tam tikra kryptimi sujaudinamos ir taip mes orientuojamės erdvėje. Maišeliuose esti receptoriai, kurie leidžia suvokti pagreitėjimą, kilimą aukštyn ar žemyn. Anatomiškai ši sistema labai susijusi su vidurine ausimi, todėl bet koks procesas gali lengvai išplisti į ausies dalis. Dažniausiai pažeidžiami asmenys Gali būti, bet kokiame amžiuje, tačiau dažniau serga perkopę ketvirtą dešimtį. Moterys serga dažniau nei vyrai santykiu 2:1. Nėra labai dažna liga.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Bakterinis, pūlingas labirintitas būna nedažnai, dažniau kaip komplikacija vidurinės ausies uždegimo. Daugiau kaip pusės labirintitų priežastis neaiški, kitos priežastys yra trauma, virusinis nervo pakenkimas, kraujotakos sutrikimai, menjero liga, nervų sistemos augliai. Manoma kad liga vystosi pažeidus pusratinius kanalus, sutrikus skysčio tekėjimui ar pažeidus pačius receptorius ar nervus. Viena iš ligos teorijų yra kad ant receptorių susikaupia kalcifikatų, kurie juos spaudžia ir sukelia sutrikusį jutimą.
Ligos simptomai ir požymiai
Dauguma labirintitų išgyja patys, tačiau liga gali tapti lėtine. Dažnai žmonės esti persirgę virusine infekcija. Pasireiškia galvos svaigimo sindromu. Šis sindromas pasireiškia galvos ar kūno sukimusi, pusiausvyros sutrikimais. Jį gali lydėti pykinimas, vėmimas, bendras negalavimas. Galvos svaigimas yra subjektyvus pojūtis ir gali būti suvokiamas aplinkos judėjimas, nestabilumas, sunkiais atvejais suvokiamas kaip sukimasis aplink. Pacientai sergantys labirintitu patiria trumpus (<1min) galvos svaigimo epizodus, kai keičia galvos ar kūno padėtį, pavyzdžiui versdamasis lovoje, siekiant ko nors aukštai ir užvertus galvą, keliantis nuo kėdės ar lovos. Šių trumpų epizodų metu sutrinka ir klausa, tačiau gali užtrukti ir ilgiau, dažniausiai skundžiamasi ūžimu, spengimu ausyje. Klausos sutrikimai būdingi labirintitui, menjero ligai, tačiau nebūdingi paroksizminiam galvos svaiguliui, ar vestibuliariniam neuronitui.
Ligos gydytojas diagnozuoja apklausęs ligonį, jį ištyręs, atlikęs reikiamus tyrimus
Atliekamas neurologinis ištyrimas. Ištiriama klausa – nustatomas girdos slenkstis, tolimiausias atstumas iš kurio sakant žodžius dar girdima, otoskopu apžiūrimas ausies būgnelis ar nėra uždegimo požymių, taip atmetant patologiją klausos. Jei esti klausos susilpnėjimas ar asimetrija tai nebūdinga labirintitui. Ištiriami galviniai nervai, nesant jų pažeidimui galima įtarti labirintitą iš klinikos, esant jie gali sukelti simptomus panašius į labirintito. Ištiriama pusiausvyra. Tam yra keli specifiniai tyrimai: Nyleno – Birinio manevras (), Hallpike manevras. Jų rezultatai tokie patys. Vertinama šių manevrų metu atsiradę simptomai – galvos svaigulys, pykinimas, vėmimas, bendras silpnumas. Jie mažėja atliekant kuo daugiau šių manevrų. Pasireiškia nistagmas, dažniausiai rotacinis ar horizontalus. Laboratoriniai tyrimai paprastai neinformatyvūs, infekcinio labirintito atveju būna padidėję uždegiminiai kraujo rodikliai, jei susijęs su meningitu smegenų skysčio uždegiminė reakcija. Instrumentiniai tyrimai atliekami retai, magnetinis rezonansas nurodo padidėjusias vestibuliarinio aparato dalis. Kiti tyrimai : elektronistagmografija, kalorimetrija, audiograma.
Ligos gydymas
Pirmiausiai gydyti jį sukėlusia ligą. Ūmaus priepuolio metu pacientui reikia gulėti užsimerkus kol praeis. Ilsėtis, gerti daug skysčių. Medikamentinis gydymas – antihistamininiai , anticholinerginiai, benzodiazepinai , fenotiazinai, monoaminoerginiai. Jei užtrunka ilgiau fizioterapinės procedūros, reabiltacija. Paprastai prognozė gera, pasveikstama visiškai, tačiau jei esti kitos priežastys simptomai nepraeina.
Ligos esmė
Galvos svaigimo epizodai. Pykinimas. Vėmimas. Pusiausvyros sutrikimai.
