Apibūdinimas

Apnėja – kvėpavimo sustojimas, nutrūkimas (10 ir daugiau sekundžių). Miego apnėja – miego sutrikimas, kuriam būdinga tai, kad miego metu kartotinai nutrūksta ir vėl atsinaujina kvėpavimas.

Pažeidžiamas organas ar kūno dalis

Miego apnėjos epizodai gali kartotis net iki 300 kartų per naktį. Apnėjos epizodų metu mažėja deguonies kiekis kraujyje, dažnai prabundama. Tai sutrikdo žmogaus miego kiekybę ir kokybę ir sukelia mieguistumą dienos metu. Miego apnėja provokuoja arterinės hipertenzijos, kitų širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimą, blogina kognityvines funkcijas. Ji susijusi su prastesniais rezultatais mokykloje, darbe, dažnesne autoįvykių rizika.

Dažniausiai pažeidžiami asmenys

Miego apnėja gali pasireikšti bet kokio amžiaus asmenims net vaikams. Iki brendimo skirtumo tarp lyčių nėra. Suaugusiųjų tarpe dažniau miego apnėja pasitaiko vyrams.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Skiriami trys apnėjų tipai: - obstrukcinė. Dažniausia forma. Išsivysto dėl ryklės užpakalinės dalies raumenų atsipalaidavimo sukelto kvėpavimo takų susiaurėjimo; - centrinė. Smegenys nesiunčia atitinkamų signalų į kvėpavimo raumenis; - mišri. Abiejų tipų kombinacija. Normaliai dienos metu ir miegant ryklės raumenys palaiko ryklę atvirą ir užtikrina oro srautą į plaučius. Esant obstrukcinei miego apnėjai dėl nenormalaus mechaninio sąryšio tarp ryklę plečiančių raumenų ir ryklės sienos, ryklė trumpam tarsi sukrenta. Tuo metu susiaurėja kvėpavimo takai, o tai sukelia kvėpavimo pauzes. Tokio epizodo metu sumažėja deguonies koncentracija kraujyje. Smegenys gauna informaciją apie sumažėjusį deguonies lygį ir trumpam pabundama, kad būtų atverti kvėpavimo takai. Prabudimas paprastai būna toks trumpas, kad žmogus jo neprisimena. Kai kvėpavimo takai iš dalies ar pilnai blokuojama, nepakankamai oro patenka į plaučius nors kvėpavimo pastangos tęsiasi. Kvėpavimas gali pasidaryti triukšmingas, knarkiama. Centrinė apnėja pasitaiko retai. Tuomet smegenų sritis, kontroliuojanti kvėpavimą, nepasiunčia reikiamo signalo į kvėpavimo raumenis. Tokio epizodo metu kvėpavimas sustoja. Knarkimas nėra būdingas. Obstrukcinės apnėjos izikos veiksniai: - viršsvoris; - kaklo apimtis. Storas kaklas gali lemti kvėpavimo takų susiaurėjimą ir būti viršsvorio simptomu; - aukštas kraujospūdis. Apnėja būna retai asmenims su normaliu kraujospūdžiu; - vyriška lytis; - amžius. Asmenims vyresniems nei 65 metai meigo apnėja pasitaik o3 kartus dažniau nei jaunesniems; - miego apnėja artimųjų tarpe; - alkoholio, raminančių preparatų vartojimas; - rūkymas. Centrinės apnėjos rizikos veiksniai: - vyriška lytis; - širdies ligos. Prieširdžių virpėjimas, širdies neapakankamumas padidina centrinės apnėjos riziką; - insultas ar smegenų auglys. Šios ligos gali sutrikdyti smegenų gebėjimą reguliuoti kvėpavimą; - neuroraumeninės ligos. Šoninė amiotrofinė sklerozė, nugaros smegenų pažeidimai, raumenų distrofija gali paveikti centrinės nervų sistemos reguliuojamą kvėpavimo funkciją; - Miegojimas vietovėse aukščiau virš jūros lygio nei įprasta padidina miego apnėjos riziką.

Simptomai ir požymiai

Dažniausi miego apnėjų simptomai: - išreikštas mieguistumas dieną (hipersomnija); - garsus knarkimas (būdingas obstrukcinei miego apnėjai); - artimųjų stebėti kvėpavimo nutrūkimo epizodai pacientui miegant; - staigus prabudimas, lydimas jausmo, kad trūksta oro (būdingesnis centrinei miego apnėjai); - prabudus juntamas sausumas burnoje, ryklės perštėjimas; - rytiniai galvos skausmai; - užmaršumas, nuotaikos svyravimai. Neretai artimieji gali pastebėti šiuos simptomus anksčiau nei pacientas.

Gydymas

Gydytojas miego apnėją diagnozuoja remdamasis paciento išsakytais simptomais, nusiųsdamas į miego sutrikimų centrą. Ten nusprendžiama, ar reikalingas tolesnis ištyrimas. Naudojami šie tyrimai: - polisomnografija. Prijungiami įvairūs aparatai, kuriais miego metu stebima širdies, plaučių ir smegenų veikla, kvėpavimo pobūdis, galūnių judesiai, deguonies kiekis kraujyje; - oksimetrija. Nedidelis aparatas nakties metu neinvazyviai (ant rankos piršto užmaunama nedidelė manžetė) matuoja deguonies koncentraciją kraujyje. Esant meigo apnėjai, bus registruojamas deguoneis koncentracijos kritimas nakties metu. Oksimetrija negali įvertinti visų miego apnėjos atvejų, todėl gydytojas gali rekomenduoti polisomnografijos tyrimą, nepaisant normalaus oksimetrijos rezultato; - kt. Jei įtariama obstrukcinė miego apnėja, gydytojas gali siųsti LOR gydytojo konsultacijai. Vertinanat centrinės apnėjos priežastis gali būti reikalinga kardiologo ar neurologo konsultacija. Gyvenimo būdo pokyčiai: - kūno svorio korekcija; - vengti miegoti ant nugaros; - mesti rūkyti. Rūkymas gali sukelti viršutinių kvėpavimo takų patinimą, kuris gali pabloginti knarkimą ir sukelti apnėjas; - vengti alkoholio, migdomųjų preparatų. Jei šie pokyčiai rezultato neduoda, o miego apnėja yra vidutinio sunkumo ar sunki, taikomi kiti gydymo metodai; - pastovus teigiamas slėgis kvėpavimo takuose (CPAP). Aparatas per sandariai prie nosies prigludusią kaukę miego metu tiekia orą šiek tiek didesniu nei aplinkos spaudimu ir palaiko kvėpavimo takus atvirus. Kai kuriems žmonėms sunku prisitaikyti prie šio aparato; - burnos įtaisai. Odontologai ar ortodontai gali parinktii į burną dedamą priemonę, kuri palaiko kvėpavimo takus atvirus. Kai kurios iš jų pagamintos taip, kad atvertų kvėpavimo takus pastumdamos apatinį žandikaulį į priekį. Šios priemonės gali būti naudojamos esant lengvai miego apnėjai. Operacinės priemonės: - uvulopalatofaringoplastika. Šios procedūros metu chirurgas pašalina audinių iš užpakalinės viršutinės burnaryklės dalies, tonziles, adenoidus; - apatinio ir viršutinio žandikaulių paslinkimas. Operacijos metu paslenkami apatinis ir viršutinis žandikauliai į priekį kitų kaukolės kaulų atžvilgiu. Taip padidinamas tarpas tarp liežuvio šaknies ir ryklės sienos. Centrinės apnėjos gydymo metodai: - širdies ar neurorauemninės ligos gali būti centrinės apnėjos priežastimi. Šių ligų gydymas leidžia pašalinti meigo apnėją; - papildomas deguonies tiekimas miego metu; - pastovaus teigiamo slėgio palaikymas kvėpavimo takuose (CPAP); - dviejų lygių teigiamo slėgio kvėpavimo takuose palaikymas (Bilevel PAP). Pastovaus teigiamo slėgio palaikymas reiškia, kad tiek įkvėpimo, tiek iškvėpimo metu palaikomas vienodas slėgis kvėpavimo takuose. Bilevel PAP metodu įkvepiant užtikrinamas didesnis slėgis kvėpavimo takuose, o iškvepiant - mažesnis teigimas slėgis kvėpavimo takuose. Šio metodo tikslas paskatinti silpnas kvėpavimo pastangas esant centrinei apnėjai;

Profilaktika

Specifinės profilaktikos priemonių nėra.