Ligos apibūdinimas

Ligos negydant skausmas gali trukti 4-72 valandas. ir negydant skausmas neretai praeina po miego. daliai žmonių prieš prasidedant skausmui gali reikštis aura. aura tai regos, jutimų ar motorikos fenomenų kompleksas. ji paprastai atsiranda 15-30 min iki skausmo pradžios. regos fenomenai dažniausiai pasireiškia juodomis dėmėmis regos lauke, žybčiojimu, zigzagais ar geometriniais vaizdais akyse, gali būti stebimas iš vieno taško lėtai plintantis scintiliuojančių švieselių lankas, kuris išplinta į laužytais kraštais žvaigždę. aura gali pasireikšti ir galūnių tirpimu, “skruzdėlyčių bėgiojimu” jose. retais atvejais auros metu gali sutrikti kalba, atsirasti galūnių silpnumas.

Ligos

Migrena

Ligos apibūdinimas

Migrena, tai lėtinis epizodinis galvos skausmas, kurį lydi nervų sistemos, virškinamojo trakto ir kiti simptomai. Dažniausiai pažeidžiami asmenys Migrena serga apie 15% žmonių. Moterys serga 3-4 kartus dažniau nei vyrai. Dažniausiai serga darbingo amžiaus žmonės (20-50 metų), nors migrena gali sirgti bet kokio amžiaus asmenys.  

Priežastys ir rizikos veiksniai

Tiksli migrenos priežastis nėra žinoma. Mokslininkų nuomone, migreną sukelia funkciniai pokyčiai trišakio nervo sistemoje bei smegenų cheminių medžiagų pusiausvyros sutrikimas. Trišakis nervas yra svarbus skausmo plitimo kelias nervų sistemoje. Cheminė medžiaga serotoninas reguliuoja skausmo plitimą šiuo keliu. Migreninio skausmo metu stebimas sumažėjęs serotonino lygis. Dėl to trišakis nervas atpalaiduoja medžiagas (neuropeptidus), kurios keliauja į smegenų išorinius dangalus. Ten šios medžiagos sukelia kraujagyslių išsiplėtimą ir uždegimą. Tai ir nulemia skausmo susiformavimą.  

Egzistuoja tam tikri veiksniai, kurie provokuoja migreninių galvos skausmų atsiradimą:

• Stresas, įtampa. Migrenos priepuoliai neretai reiškiasi fizinio ar emocinio streso metu.;
• Persimiegojimas ar nemiga;
• Maistas. Tam tikras maistas, kaip antai, šokoladas, sūris, riešutai, alkoholis (ypač alus ir raudonasis vynas) , kofeinas kai kuriems asmenims gal išprovokuoti migreninius skausmus;
• Vaistai. Tam tikri vaistai gali lemti galvos skausmo atsiradimą;
• Hormoniniai pokyčiai. Nors aiškaus ryšio tarp hormonų lygio svyravimo ir migrenos nėra rasta, migrena dažniausiai prasideda brendimo periodu, moterys neretai skundžiasi migreniniais skausmais tuoj pat prieš menstruacijas ar jų metu. Žinoma, jog migreniniai skausmai sumažėja ar išnyksta nėštumo bei menopauzės metu;
• Įvairūs jutiminiai stimulai. Ryški šviesa, akinanti saulės šviesa gali sukelti galvos skausmą. Provokuoti skausmą gali ir neįprasti kvapai, tiek malonūs (kvepalų ir pan), tiek nemalonūs (dažų tirpiklių ir tt.);
• Aplinkos pokyčiai. Oro, sezono, jūros lygio, slėgio ar laiko juostų pokyčiai gali provokuoti migreninius skausmus.

Simptomai ir požymiai

Tipinei migrenos atakai būdingi vienas ar keli iš šių simptomų: - stiprus ar vidutinio stiprumo galvos skausmas - pulsuojantis, tvinksintis skausmas - skausmas stiprėja fizinio aktyvumo metu - skausmas sutrikdo kasdienę veiklą - pykinimas su vėmimu ar be jo - padidėjęs jautrumas šviesai, garsui - vienpusis galvos skausmas - akiduobės – kaktos – smilkinio lokalizacija

Apskritai migrenos priepuolis gali būti suskirstytas į 4 fazes:

• prodromo (jutimai iki pasireiškiant galvos skausmui. Tai galvos skausmą pranašaujantys simptomai. Jų būna 60% atvejų. Dažniausiai padidėjęs dirglumas irzlumas, sumažėjęs darbingumas, neįprastai sūraus, aštraus maisto poreikis, pablyškimas, nemotyvuotas žiovulys, troškulys ir tt.);
• auros (jei ji reiškiasi. Dažniau migrena būna be auros);
• skausmo stadijos;
• sveikimo stadijos (skausmas silpnėja ir praeina, tačiau gali kurį laiką likti nuovargio, išsekimo jausmas, padidėjęs dirglumas, sumažėjęs protinis darbingumas).

Gydymas

Skiriami du gydymo tikslai. Vienas jų – nutraukti galvos skausmo priepuolį, kitas – išvengti priepuolių pasikartojimo. Migreniniam skausmui nutraukti naudojamos šios vaistų grupės:

• Nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai (pvz., DOLMEN, NIMESIL). Padeda sumažinti skausmą lengvos ir vidutinio sunkumo migrenos atveju.
• Triptanai. Efektyvūs daugumos migreninių skausmų atveju. Veikia panašiai kaip serotoninas. Sukelia kraujagyslių susitraukimą. Panaudojus skausmo priepuolio pradžioje veikia efektyviau. Naujausias triptanas rinkoje - Migard (Frovatriptanas), pasižymi ypač ilgu, virš 26 val. trunkančiu veikimu bei itin mažu pasikartojančios Migrenos rizikos laipsniu. Lyginant su senaisiais triptanais, Migard saugesnis širdies- kraujagyslių sistemos atžvilgiu, taigi geriau toleruojamas nei sumatriptanas. Šis ilgo veikimo triptanas ypač tinka su menstruacijomis susijusios migrenos gydymui. 
• Skalsių alkaloidai. Jie taip pat sutraukia kraujagysles, tačiau turi daugiau nepageidaujamų reiškinių nei triptanai.
• Priepuolių profilaktika skiriama atsižvelgiant į skausmų intensyvumą, dažnį, gydymo efektyvumą. Skiriamos tam tikros vaistų grupės:
• širdies- kraujagyslių sistemą veikiantys vaistai. Beta blokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai. Jie sumažina migrenos priepuolių dažnį ir sunkumą. Nėra aišku, kaip šie vaistai tai padaro;
• antidepresantai. Efektyviausi tam tikri tricikliai antidepresantai. Jie veikia pakeisdami serotonino ir kitų neuromediatorių koncentracijas. Naujesni antidepresantai nepasižymi tokiu efektyvumu.
• Prieštraukuliniai vaistai. Valproinė rūgštis, topiramatas ir kt. gali padėti sumažinti migrenos priepuolių dažnį.

Profilaktika

Vengti migreną provokuojančių veiksnių. Mesti rūkyti. Laikytis reguliarios dienotvarkės. Reguliariai miegoti, valgyti, mankštintis. Sportavimas sumažina įtampą ir gali padėti išvengti priepuolių. Jei migrenos priepuoliai padažnėja prieš menstruacijas ar jų metu, yra hormonų įtaka skausmam, derėtų vengti preparatų su estrogenais, tarp jų ir kontraceptinių piliulių.