Prostata yra nedidelė maždaug graikinio riešuto dydžio ir pavidalo liauka. Ji yra po šlapimo pūsle ir supa apatiniąją šlaplės – šlapimtakio, kuriuo pro varpą išteka (pasišalina) šlapimas ir sėkla, – dalį. Prostata gamina tirštą vaiskų skystį, kuris sumišęs su sperma sudaro sėklinį skystį.

Prostatos vėžys

Prostatos vėžys yra priešinės liaukos audinius pažeidžianti liga.

Kas yra vėžys?

Žmogaus organizmas sudarytas iš milijonų mažų ląstelių, kurios mažesnės net už adatos smaigalį. Visos ląstelės – išskyrus mūsų smegenų ląsteles – pasižymi gebėjimu cikliškai atsinaujinti; naujos ląstelės atsiranda tada, kai viena ląstelė pasidalija ir skyla į dvi. Šios naujosios ląstelės pakeičia senas, nebefunkcionuojančias ir žuvusias ląsteles. Sveikame organe ląstelės auga ir dalijasi reguliariai, tačiau organizmas šį procesą griežtai kontroliuoja. Vis dėlto kartais atsitinka taip, kad kai kurios ląstelės ima dalytis net ir tada, kai visiškai nebūtina, t. y. ne dėl audinio struktūros palaikymo ir jo atsinaujinimo. Tuomet susiformuoja darinys, vadinamas augliu.

Gerybiniai ir piktybiniai augliai

Augliai gali būti gerybiniai arba piktybiniai. Gerybinio auglio ląstelės nemigruoja į kitas organizmo vietas, tačiau augliui užaugus gana dideliam jis gali pradėti kelti rūpesčių, nes ima spausti jį supančius audinius ir organus.

Piktybinis auglys vadinamas vėžiu.Pagrindinis auglys parodo vietą, kurioje vėžys prasidėjo, tačiau vėžio ląstelės iš šio auglio gali nukeliauti į kitus audinius. Tai vadinama vietiniu išplitimu. Ląstelės užima vis daugiau vietos, gali prasiskverbti į auglį supančius sveikus audinius.

Prostatos augliai gali blokuoti šlapimo srovę ir, negydomi, paplisti po kitus organus. Daugeliui vyrų prostatos vėžys formuojasi lėtai ir nesukelia jokių sutrikimų tol, kol neišplinta už prostatos ribų. Tačiau kai kuriems vyrams navikas auga daug greičiau. Prostatos vėžį svarbu diagnozuoti kuo anksčiau, kad būtų įvertintas jo agresyvumas ir  vėžys būtų gydomas dar prieš jam išplintant. 

Kam tai gresia?

Rizikos faktoriai yra šie:

-          amžius: kuo vyras vyresnis, tuo didesnė rizika susirgti. Visi vyresni nei 50 metų vyrai labiau rizikuoja susirgti prostatos vėžiu;

-          šeimos istorija; jei kas nors iš artimųjų sirgo prostatos vėžiu, Jūs taip pat rizikuojate juo susirgti;

-          etniškumas: afroamerikiečiai dažniau serga prostatos vėžiu nei Kaukazo ar Azijos šalių vyrai;

-          mityba: racionas, kuriame daug gyvulinės kilmės riebalų ir mažai vaisių, daržovių ir žuvies, gali padidinti riziką susirgti prostatos vėžiu.

Be to, yra keletas perspėjančių požymių, kurie gali reikšti, kad sergate prostatos ligomis. Jei vienas ar kitas požymis vargina ir Jus, neišsigąskite ir kreipkitės į savo šeimos gydytoją arba urologą:

-          sunkumas arba skausmas šlapinantis;

-          dažnas šlapinimasis, ypač naktį;

-          staigus noras bėgti į tualetą šlapintis;

-          kraujas šlapime arba sėkloje;

-          impotencija.

Vyresni nei 50 metų vyrai turėtų kasmet profilaktiškai pasitikrinti.

Kas Jūsų laukia gydytojo kabinete?

Jūsų šeimos gydytojas arba urologas paklausinės Jus apie simptomus ir galbūt patars atlikti kraujo tyrimus. Kraujo tyrimai suteis gydytojui informacijos apie prostatos gaminamo PSA (prostatos specifiniu antigenu) vadinamo proteino lygį kraujyje. Aukštas PSA lygis yra pirmas požymis, rodantis tolesnių tyrimų reikalingumą. Tačiau aukštą PSA lygį gali nulemti ir kai kurios kitos priežastys, todėl šis testas skiriamas ne tik vėžiui diagnozuoti. Gydytojas gali atlikti prostatos fizinę apžiūrą, siekdamas nustatyti, ar prostata nėra padidėjusi. Jeigu Jūsų PSA lygis yra aukštas ir prostata yra netaisyklingos formos, gali tekti atlikti išsamesnius tyrimus.

Digitalinis rektalinis tyrimas  yra vienas iš jų . Tyrimo metu gydytojas, apsimovęs guminę pirštinę, įkiša į tiesiąją žarną pirštą ir čiuopdamas nustato, ar prostatoje nėra kietų, padidėjusių ar pakitusios formos sričių. Tyrimas trunka vos keletą minučių.

Jei PSA lygis padidėjęs, o digitalinio tyrimo metu aptikti pakitusios prostatos požymiai, gydytojas veikiausiai nuspręs atliks išsamesnius tyrimus. Būdingiausi tyrimų metodai yra ultragarso signalais gautų prostatos vaizdų analizė ir biopsija. Prostatos ultragarsinio tyrimo metu į tiesiąją žarną įvedamas maždaug piršto dydžio zondas. Šis zondas skleidžia aukšto dažnio garso bangas. Garso bangos, atsispindėjusios nuo prostatos sienelių, registruojamos ir paverčiamos prostatos vaizdu. Kad gydytojui būtų lengviau išmatuoti prostatą ir nustatyti visas dydžio ir formos anomalijas, zondu galima apžiūrėti prostatą iš įvairių pusių.

Atliekant transrektalinę prostatos biopsiją ir echoskopiją (zondas įvedamas į tiesiąją žarną), keletas mažų adatų yra įvedamos pro tiesiosios žarnos sienelę į prostatos sritis, kuriose aptikta anomalijų. Adatomis paimami audinio mėginiai ir ištiriami laboratorijoje. Rezultatai leidžia gydytojams diagnozuoti prostatos ligas. Jei diagnozuojamas vėžys, gydytojas nustato jo laipsnį ir agresyvumą arba plitimo tikimybę.

Prostatos vėžio gydymas

Kiekviena prostatos vėžio stadija gydoma bent keliais būdais. Gydytojai, stengdamiesi kiekvienu konkrečiu atveju rasti tinkamiausią gydymo būdą, prostatos vėžį skirsto į organu apribotą (lokalizuotą pačioje liaukoje), lokaliai pažengusį (tai arba didelis prostatos auglys, arba auglys, išplitęs ne per daug toli nuo pirminio auglio) arba metastazinį (tokio auglio ląstelės migruoja toli nuo vėžio židinio ir lemia daugelio naujų auglių atsiradimą). Gydant organu apribotą arba lokaliai pažengusį prostatos vėžį dažniausiai taikomi šie gydymo būdai: chirurgija, spindulinė terapija (švitinimas), hormonų terapija, krioterapija (smarkus šaldymas anomaliam arba sergančiam audiniui naikinti), kai kurių aukščiau išvardytų būdų deriniai ir laukimas stebint. Norėdami daugiau sužinoti, kreipkitės į Jus gydantį urologą.