Ligos apibūdinimas

Galvos smegenų navikai

Ligos apibūdinimas

Tai sankaupa pakitusių organizmo ląstelių, kurioms būdingas nekontroliuojamas dalijimasis, gretimų audinių dislokavimas ir invazyvus augimas. Skiriami pirminiai ir metastaziniai smegenų navikai. Pirminiai smegenų navikai susidaro iš pakitusių smegenų ląstelių. Metastaziniai navikai – į smegenis išplitę (metastazavę) kitų organų (plaučių, krūties, skydliaukės, virškinamojo trakto ir t.t.) navikai.  

Pažeidžiamas organas ar kūno dalis Dažniausiai pažeidžiami asmenys Gali sirgti bet kurio amžiaus žmonės, bet dažniau - vyresni kaip 50 metų. Vaikams iki 8 metų galvos smegenų augliai pasitaiko dažniau nei vyresniems. Vyrams smegenų augliai pasitaiko šiek tiek dažniau.  

Priežastys ir rizikos veiksniai Galvos smegenų navikų priežastys nėra aiškios. Normalioms organizmo ląstelėms būdinga tai, kad jų dauginimasis, žuvimas yra griežtai kontroliuojamas. Ląstelėse yra genetinė medžiaga, esanti chromosomose. Ši medžiaga ir užtikrina normalaus ląstelės dauginimosi, žūties ciklo funkcionavimą. Navikų ląstelėms būdinga tai, kad genetinė medžiaga jose pakinta. Pakitimas sąlygoja nekontroliuojamą dauginimąsi. Kas nulemia šios genetinės medžiagos pakitimus, nėra tiksliai žinoma. Įtariami tam tikri aplinkos toksinai, paveldimi veiksniai, jonizuojančioji spinduliuotė, rūkymas, tam tikri virusai. Galimais galvos smegenų navikų rizikos faktoriais laikomi: - radiacijos poveikis galvos srityje - tam tikros paveldimos būklės - ŽIV infekcija Smegenys sudarytos iš keleto tipų ląstelių. Pagrindinės ląstelės, kurios lemia smegenų veiklą, vadinamos neuronais. Smegenų ląstelės, atliekančios apsauginę, atraminę funkciją, vadinamos glijos ląstelėmis. Neuronus galvos ir nugaros smegenyse supančios glijos ląstelės vadinamos astrocitais. Glijos ląstelės, dengiančios galvos ir nugaros nervus, vadinamos Švano ląstelėmis. Galvos smegenyse esančias ertmes, su smegenų skysčiu (smegenų skilvelius) iškloja ląstelės ependimocitai. Smegenis dengia smegenų dangalai, lotyniškai – meninges. Smegenų navikai klasifikuojami pagal tai, iš kokių ląstelių jie kilę ir kaip atrodo tiriant mikroskopu. Dažniausi pirminiai smegenų navikai yra gliomos (smulkiau skiriamos astrocitomos, ependimomos ir kt.), meningiomos (dangalų navikai), švanomos ir kt.  

Simptomai ir požymiai Kadangi smegenys kontroliuoja daugybę funkcijų, navikų simptomai gali būti labai įvairūs. Nėra specifinių galvos smegenų navikams simptomų. Tai reiškia, jog tokius simptomus gali sukelti ir kitos ligos. Simptomai priklauso nuo naviko lokalizacijos, dydžio, augimo greičio. Tiek pirminiai, tiek metastaziniai navikai sukelia tokius pačius simptomus. Dažniausi jų: - naujai prasidėjęs ar pakitęs galvos skausmas; - palaipsniui stiprėjantis ar dažnėjantis galvos skausmas; - nepaiškinamas pykinimas ar vėmimas; - pakitusi rega: neaiškus matymas, dvejinimasis, periferinio regos lauko iškritimas; - palaipsnis jutimų galūnėse netekimas ar palaipsniui atsirandantis galūnių paralyžius; - pusiausvyros sutrikimas; - kalbos sutrikimas; - asmenybės ar elgesio pokyčiai; - traukuliai, ypač jei asmuo anksčiau jų nepatyrė, neserga epilepsija; - klausos problemos; - atminties sutrikimas, susilpnėjusi dėmesio koncentracija; - hormonų pusiausvyros sutrikimas. Paprastai smegenų navikų simptomai reiškiasi palaipsniui. Galvos smegenų navikai diagnozuojami apklausiant žmogų, ištiriant jį neurologiškai ir atliekant vaizdinius galvos smegenų tyrimus (kompiuterinę ar magnetinio rezonanso tomografiją). Vaizdiniai tyrimai gali būti atliekami panaudojant specialią kontrastinę medžiagą. Ji padeda paryškinti esamus smegenų pakitimus, atskirti naviką nuo normalaus smegenų audinio. Kontrastinės medžiagos suleidžiamos į veną. Naviko vaizdas kompiuterinėje tomogramoje ar magnetinio rezonanso tomogramoje leidžia įtarti, koks tai navikas. Visgi įrodyti, kad tai vienoks ar kitoks navikas, įmanoma tik atlikus biopsiją. Biopsija atliekama operacijos metu, tuomet paimamas gabalėlis naviko ir ištiriamas morfologišai.  

Gydymas Naviko gydymo galimybės priklauso nuo jo tipo, dydžio, lokalizacijos, paciento sveikatos būklės. Iš pradžių gali būti skiriama kortikosteroidų (deksmetazono), kad būtų sumažintas naviko sukeltas smegenų pabrinkimas. Jei reiškiasi traukulių priepuoliai, skiriami prieštraukuliniai vaistai (vaistai nuo epilepsijos). Jei navikas sąlygojo skysčio kaupimąsi smegenyse (hidrocefaliją), chirurginiu būdu gali būti įstatomas šuntas. Vienas jo galas paliekamas smegenyse, kitas dažniausiai nuvedamas į pilvo ertmę. Perteklinis skystis nusidrenuoja į pilvo ertmę. Gydymo būdai: - chirurginis - chemoterapija - radioterapija Operacijos metu stengiamasi pašalinti visą naviką, kuo mažiau žeidžiant gretimas sveikų audinių zonas. Jei lieka nepašalintų naviko ląstelių, navikas recidyvuoja. Vienus navikus pavyksta pašalinti visus, kitų – tik dalį. Kai kurių navikų pašalinti neįmanoma, nes jie yra arti funkciškai svarbių smegenų zonų. Be įprastinės operacijos, gali būti taikoma ir stereotaksinė chirurgija.