1. KAS YRA ADRIBLASTINA RD IR NUO KO JIS VARTOJAMAS

Pakuotėje yra buteliukas, kuriame yra 50 mg doksorubicino hidrochlorido miltelių. Milteliai yra oranžinės ar raudonos spalvos, sterilūs, tirpūs vandenyje ir natrio chlorido (druskos) tirpale.

Adriblastina RD (doksorubicino hidrochloridas) yra antraciklinų grupės antibiotikas nuo vėžio.

Adriblastina RD veiksmingai vartojama sergant daugeliu piktybinių navikų: regresuojančiu galovos ir kaklo, krūties, plaučių, skrandžio, kepenų ląstelių, šlapimo pūslės, skydliaukės, gimdos, kiaušidžių, prostatos, sėklidžių vėžiu, kaulų, minkštųjų audinių sarkoma, Hodžkino ir ne Hodžkino limfoma, neuroblastoma, Vilmso naviku, ūmine limfoblastine, mieloblastine ar lėtine leukemija, dauginę mieloma.

2. KAS ŽINOTINA PRIEŠ VARTOJANT ADRIBLASTINA RD

Adriblastina RD vartoti draudžiama: jeigu yra padidėjęs jautrumas (alergija) doksorubicinui arba bet kuriai pagalbinei Adriblastina RD medžiagai;

Vartoti į veną draudžiama, jeigu: jeigu prieš vartojant Adriblastina RD, jau yra suvartota didžiausia rekomenduojama kumuliacinė doksorubicino, daunorubicino, epirubicino, darubicino ir (ar) kitų antraciklinų dozė; Jūsų kaulų čiulpų veikla susilpnėjusi; sergate sunkia kepenų liga; sergate širdies nepakankamumu; Jums neseniai įvyko miokardo infarktas; Jums yra sukus širdies ritmo sutrikimas.

Vartoti į šlapimo pūslę draudžiama, jeigu: invazinis vėžys peraugęs šlapimo pūslės sienelę; sergate šlapimo takų infekcine liga; sergate šlapimo pūslės uždegimu.

Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės Doksorubicino galima vartoti tik prižiūrint gydytojui, kuris turi citotoksinio gydymo patirties.

Prieš pradedant vartoti doksorubicino, turi praeiti prieš tai vartojamų citotoksinių vaistų sukeltas toksinis poveikis (stomatitas, neutropenija, trombocitopenija ir bendrinė infekcija). Nutukusiems pacientams (t.y. kūno masės indeksas >130%) doksorubicino bendras klirensas sumažėja.

Širdies veikla: vartojant antraciklinus, gali padidėti ankstyvo (ūmaus) ir vėlyvo (lėtinio) toksinio poveikio širdžiai pavojus.

Ankstyvas (ūmus) poveikis: ūmus doksorubicino sukeltas kardiotoksinis poveikis pasireiškia daugiausia tachikardija ir (arba) EKG pakitimais, įskaitant nespecifinius ST-T bangos pakitimus. Yra pranešimų apie tachiaritimijas, įskaitant priešlaikinį skilvelių susitraukimą ir skilvelinę tachikardiją, bradikardiją ir atrioventrikulinę bei Hiso pluošto kojytės blokadas. Šie poveikiai yra trumpalaikiai ir paprastai nesukelia ilgesnio (ar vėlesnio) kardiotoksiškumo, neturi didesnės klinikinės reikšmės ir dėl to nereikia nutraukti vartoti doksorubicino.

Vėlyvas (lėtinis) poveikis: lėtinis kardiotoksiškumas pasireiškia vėlesniu doksorubicino vartojimo metu, ar praėjus 2‑3 mėnesiams nutraukus gydymą, tačiau buvo ir dar vėlesnių jo atvejų (praėjus keliems mėnesiams ar metams po gydymo). Lėtinė kardiomiopatija pasireiškė sumažėjusia kairiojo skilvelio išstūmimo frakcija (KSIF) ir/arba stazinio širdies veiklos nepakankamumo (SŠVN) simptomais ir požymiais, tokiais kaip dusuliu (dispnėja), plaučių edema, priklausoma edema, širdies ir kepenų padidėjimu (kardiomegalija ir hepatomegalija), oligurija, ascitu, skysčio pleuros ertmėje atsiradimu ir galopo ritmu. Yra pranešimų apie poūmius poveikius, tokius kaip perikarditas ir miokarditas. Sunkiausia antraciklinų sukelto kardiotoksinio poveikio forma yra kardiomiopatija, kuri gali sukelti potencialiai mirtiną širdies nepakankamumą ir parodo kumuliacinį nuo dozės priklausomą kardiotoksiškumą.

Tikėtina, kad doksorubicino ir kitų antraciklinų ar antracenedionų vartojimas kartu sustiprina toksinį poveikį širdžiai.

Toksinis poveikis kraujui: kaip ir kiti citotoksiniai vaistai, doksorubicinas gali slopinti kaulų čiulpų veiklą, gali pasireikšti trombocitopenija ir anemija. Sunkaus kaulų čiulpų veiklos slopinimo pasekmės yra karščiavimas, infekcinės ligos, sepsis ir septicemija, septinis šokas, kraujavimas, audinių hipoksija ar mirtis.

Antrinė leukemija: pacientams, vartojusiems antraciklinus, pasireiškė antrinė leukemija su preleukemine faze ir be jos.

Kancerogeniškumas, mutageniškumas ir toksinis poveikis reprodukcijai: moterims doksorubicino vartojimo metu pasireiškia nevaisingumas. Pabaigus vaisto vartojimą ovuliacija ir menstruacijos atsistato, bet gali pasireikšti ankstyva menopauzė. Doksorubicinas yra mutageniškas ir gali pažeisti žmogaus spermatozoidų chromosomas. Preparatas gali sukelti ilgalaikę oligospermiją ir azospermiją, tačiau kartais, pabaigus vartoti preparatą, spermatozoidų kiekis sugrįžta iki normalaus lygio. Tai gali atsitikti ir po kelių metų, todėl vyrai, kurie buvo gydomi doksorubicinu, turi naudoti veiksmingus kontracepcijos metodus.

Virškinimo traktas: doksorubicinas sukelia vėmimą. Anksčiausiai, pavartojus vaisto, pasireiškia gleivinės ir burnos gleivinės uždegimai, kurie sunkiais atvejais per kelias dienas gali progresuoti iki gleivinės išopėjimo. Daugumai pacientų trečią savaitę po gydymo šis nepageidaujamas poveikis išnyksta.

Kepenų veikla: daugiausia doksorubicino eliminuojama per kepenis su tulžimi. Pacientams, kurių bilirubino kiekis yra padidėjęs, gali sulėtėti preparato išskyrimas ir padidėti bendras toksinis poveikis. Tokiems pacientams rekomenduojama mažinti preparato dozę. Pacientams, kurie serga sunkiu kepenų nepakankamumu, doksorubicino vartoti negalima.

Injekcijos vietos reakcijos: preparatas suleistas į smulkias venas arba pakartotinai sušvirkštas į tą pačią veną, gali sukelti venų sklerozę.

Ekstravazacija: vartojant doksorubiciną į veną dėl ekstravazacijos gali pasireikšti vietinis skausmas, sunkus audinių pažeidimas (pūslių susidarymas, sunkus puriųjų ląstelių uždegimas) ir nekrozė. Jei vartojant doksorubiciną atsirado ekstravazacijos požymių ar simptomų, infuziją reikia nedelsiant nutraukti.

Kita: doksorubicinas gali sustiprinti kitų priešvėžinių vaistų ar vėžio gydymo būdų toksiškumą. Aprašyta atvejų, kai šis vaistas paūmino ciklofosfamido sukeltą hemoraginį cistitą ir sustiprino 6-merkaptopurino hepatotoksinį poveikį. Taip pat nustatyta, kad, vartojant doksorubiciną, sustiprėja radioterapijos toksinis poveikis miokardui, gleivinei, odai ir kepenims.

Kaip ir vartojant kitus citotoksinius vaistus, vartojant doksorubiciną vystėsi tromboflebitas ir trombembolija, įskaitant plaučių emboliją (kartais mirtiną). Galimų komplikacijų dėl auglio irimo sindromo pavojų galima sumažinti pacientui daug šarminančių skysčių ir profilaktiškai skiriant alopurinolio.

Papildomos atsargumo priemonės ir įspėjimai, vartojant vaistą kitais būdais

Vartojant į šlapimo pūslę: Doksorubiciną vartojant instaliacijomis į šlapimo pūslę, gali pasireikšti cheminis cistitas (t.y. skausmingas ar gausus šlapinimasis (dizurija ar poliurija), šlapinimasis nakties metu (nokturija), spazminis šlapinimasis (strangurija), šlapinimasis su krauju (hematurija), diskomfortas šlapimo pūslės vietoje, šlapimo pūslės sienelės nekrozė) ir šlapimo pūslės suspaudimas. Dėl masyvaus naviko šlapimo pūslėje, gali kilti šlaplės obstrukcija, todėl tokius ligonius reikia kateterizuoti.

Vartojant į arteriją: Vartoti į arteriją (vaistą suleidžiant į arteriją kateterio pagalba) doksorubicino galima pacientų, sergančių pirminiu kepenų ląstelių vėžiu ar kepenų metastazėmis, gydymui. Be bendro toksinio poveikio, kuris yra panašus kaip ir vartojant doksorubicino į veną, vartojant vaistą į arteriją gali atsirasti skrandžio ir žarnyno opa (tikriausiai dėl vaisto refliukso į skrandžio arteriją) ir sklerozinis cholangitas (dėl tulžies latako susiaurėjimo). Vartojant vaistą šiuo būdu, gali plačiai išplisti perfuzuojamų audinių nekrozė.

Nėštumas Doksorubicinas gali pakenkti vaisiui. Prieš vartojant bet kokį vaistą, būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

Žindymo laikotarpis Doksorubicino išsiskiria į motinos pieną. Vartojančioms doksorubiciną moterims žindyti negalima. Prieš vartojant bet kokį vaistą, būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

Vairavimas ir mechanizmų valdymas Doksorubicino nepageidaujamas poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus neaprašytas.

Kitų vaistų vartojimas Jeigu vartojate arba neseniai vartojote kitų vaistų, įskaitant įsigytus be recepto, pasakykite gydytojui arba vaistininkui. Doksorubicinas daugiausia vartojamas kartu su kitais citotoksiniais vaistais. Didžiausią toksinį poveikį vaistinis preparatas turi kaulų čiulpams bei virškinimo traktui (žr. skyrių: Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės). Vartojant doksorubicino kartu su kitais toksinį poveikį širdžiai sukeliančiais vaistais, kaip ir kartu vartojant kitas širdį veikiančias medžiagas (pvz. kalcio kanalų blokatorius), širdies veiklą reikia pastoviai tirti. Kartu vartojamų kitų vaistų sukelti kepenų veiklos pokyčiai gali turėti įtakos doksorubicino metabolizmui, farmakokinetikai, terapiniam poveikiui ir (ar) toksiškumui.

3. KAIP VARTOTI ADRIBLASTINA RD

Adriblastina RD visada vartokite tiksliai taip, kaip nurodė gydytojas. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.

Ši informacija tinkama tuomet, jei gydytojas nepaskyrė Adriblastina RD vartoti kitaip. Prašome rūpestingai laikytis nurodymų, nes kitaip vartojamas Adriblastina RD gali veikti netinkamai.

Adriblastina RD neturi jokio poveikio, jei yra geriami. Jų negalima vartoti leidžiant į raumenis ir po oda. Paprastai doksorubicino leidžiamas į veną. Jeigu reikia, galima vartoti instiliacijoms į šlapimo pūslę ir injekcijoms į arteriją. Instiliacijos į šlapimo pūslę yra veiksmingos, gydant paviršinį šlapimo pūslės vėžį, o taip pat naviko atsinaujinimo profilaktikai po transuretrinės rezekcijos. Į arteriją doksorubicino galima vartoti, norint sustiprinti vietinį poveikį ir sumažinti bendrą toksinį poveikį.

Vartojimas į veną Doksorubicino bendra dozė vienam gydymo kursui gali skirtis priklausomai nuo gydymo schemos (t.y. preparatas vartojamas vienas ar kartu su kitais citotoksiniais vaistais) ir nuo terapinės indikacijos.

Įprastinė pradinė dozė. Jei doksorubicinas vartojamas vienas, rekomenduojama įprasta pradinė dozė vienam gydymo kursui suaugusiems yra – 60‑90 mg/m2 kūno paviršiaus ploto. Visą pradinę dozę vienam gydymo kursui galima suvartoti iškarto arba padalinti į dalis per 3 dienas iš eilės arba 1 ir 8-ą gydymo kurso dienomis. Jei pacientas pasveiksta po vaisto sukelto toksiškumo (kaulų čiulpų slopinimo ir burnos gleivinės uždegimo), kursą galima kartoti kas 3‑4 savaites. Doksorubicinas taip pat yra veiksmingas vartojant jį kas savaitę 10‑20 mg/m2 dozėmis. Jei doksorubicinas vartojamas kartu su kitais citotoksiniais vaistais, toksinis poveikis gali sustiprėti, todėl rekomenduojama vartoti 30‑60 mg/m2 preparato dozę vienam gydymo kursui.

Esant kepenų veiklos sutrikimams Rekomenduojama sumažinti preparato dozę pacientams, kurių kraujo serumo cheminis tyrimo rodmenys yra: bilirubino kiekis nuo 1,2 iki 3 mg/dL: 1/2 rekomenduojamos pradinės dozės bilirubino kiekis > 3 mg/dL: 1/4 rekomenduojamos pradinės dozės Doksorubicino negalima vartoti pacientams, kurie serga sunkiomis kepenų ligomis.

Kitos ypatingos pacientų grupės. Doksorubicino pradinę dozę reikia sumažinti ir ilginti intervalą tarp gydymo kursų pacientams, kurie sunkiai pasveiksta po prieš tai buvusio gydymo kurso, vaikams, pagyvenusiems ir nutukusiems pacientams, o taip pat pacientams, kuriems yra neoplastinė kaulų čiulpų infiltracija.

Vartojimas į šlapimo pūslę Doksorubicino galima vartoti instiliacijomis į šlapimo pūslę paviršinio šlapimo pūslės vėžio gydymui ir jo atsinaujinimo profilaktikai po transuretrinės rezekcijos. Rekomenduojama 30‑50 mg dozę praskiesti 25‑50 ml fiziologinio tirpalo. Jei pasireiškia vietinis toksinis poveikis (cheminis cistitas), praskiesti 50‑100 ml fiziologinio tirpalo. Instaliacijas kartoti darant pertraukas nuo 1 savaitės iki 1 mėnesio.

Vartojimas į arteriją Pacientams, kurie serga kepenų ląstelių vėžiu, doksorubicino galima vartoti į arteriją, kad sukelti stipresnį vietinį poveikį ir sumažinti toksinį poveikį visam organizmui. Šis vartojimo metodas yra potencialiai pavojingas ir gali sukelti išplitusią perfuzuojamo audinio nekrozę, todėl į arteriją doksorubicino gali leisti tik gerai įgudęs gydytojas. Pacientą galima gydyti infuzijomis į pagrindinę kepenų arteriją 30‑150 mg/m2 vaisto dozėmis, darant pertrauką nuo 3 savaičių iki 3 mėnesių. Dozė didinama, jeigu kartu yra atliekama hemodializė, arba mažinama, jei doksorubicinas vartojamas kartu su aliejumi, turinčiu jodo.

Pavartojus per didelę Adriblastina RD dozę Ūmiai perdozavus doksorubicino, stipriai slopinama kaulų čiulpų veikla (ypač leukopenija ir trombocitopenija), kyla toksinis poveikis virškinimo traktui (gleivinės uždegimas) ir atsiranda ūmių širdies veiklos pokyčių.

Pamiršus pavartoti Adriblastina RD dozę Praleidus dozę, vėliau vietoj jos dvigubos dozės vartoti negalima.

4. GALIMAS ŠALUTINIS POVEIKIS

Adriblastina RD, kaip ir kiti vaistai, gali sukelti šalutinį poveikį.

Širdies sutrikimai: sinusinė tachikardija, EKG anomalijos, tachiaritmija, atrioventrikulinė ir Hiso pluošto kojytės blokada, besimptominis kairiojo skilvelio išstūmimo frakcijos sumažėjimas, stazinis širdies nepakankamumas.

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai: leukopenija, neutropenija, anemija, trombocitopenija, kraujavimas.

Virškinimo trakto sutrikimai: apetito nebuvimas (anoreksija), pykinimas ir vėmimas, skysčių netekimas (dehidratacija), burnos ertmės ar gleivinės uždegimas, padidėjusi burnos gleivinės pigmentacija, stemplės uždegimas (ezofagitas), pilvo skausmas, skrandžio opos, kraujavimas iš virškinimo trakto, viduriavimas ir storosios žarnos uždegimas (kolitas).

Kepenų ir tulžies sistemos sutrikimai: transaminazių kiekio pokyčiai, padidėjęs šlapimo rūgšties kiekis.

Endokrininiai sutrikimai: mėnesinių nebuvimas (amenorėja), karščio priepuoliai, oligospermija, azospermija.

Akies sutrikimai: junginės (konjunktyvitas) ir ragenos (keratinas) uždegimas, ašarojimas.

Odos ir poodinio audinio sutrikimai: nuplikimas (alopecija), vietinis toksinis poveikis, bėrimas ir niežėjimas, odos pasikeitimas, padidėjusi odos ir nagų pigmentacija, jautrumas šviesai, padidėjęs jautrumas spinduliams (,,radiacijos atmetimo reakcija“), dilgėlinė ir daugybinė eritema.

Kraujagyslių sutrikimai: flebitas, tromboflebitas, tromboembolija.

Kiti nepageidaujami poveikiai: anafilaksija, infekcinės ligos, sepsis ir septicemija, ūminė limfocitinė leukemija, ūminė mielogeninė leukemija, negalavimas ir astenija, karščiavimas, šaltkrėtis, šokas.

Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai: 1‑2 dienas po vaisto vartojimo šlapimas gali būti raudonos spalvos.

Jeigu atsiranda šiame lapelyje neminėtas šalutinis poveikis, pasakykite gydytojui arba vaistininkui.

5. ADRIBLASTINA RD LAIKYMO SĄLYGOS

Laikyti vaikams nepasiekiamoje ir nepastebimoje vietoje.

Paruoštą tirpalą laikyti ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje ne ilgiau kaip 24 val. arba 2 °C – 8 °C (šaldytuve) – ne ilgiau kaip 48 val. Saugoti nuo šviesos.

Ant pakuotės nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, preparato vartoti negalima.