1. KAS YRA BANEOCIN IR KAM JIS VARTOJAMAS

Baneocin yra kombinuotas antimikrobinis preparatas, skirtas vartoti tik ant odos. Jo sudėtyje yra dviejų labai stipriai veikiančių antibakterinių preparatų, t. y. neomicino ir bacitracino, sukeliančių sinergetinį baktericidinį poveikį.

Bacitracinas veikia daugiausiai gramteigiamus mikroorganizmus, pvz., hemolizinius streptokokus, stafilokokus, klostridijas, Corynebacterium diphtheriae, Treponema pallidum ir kai kurias gramneigiamas bakterijas, pvz., neiserijas, Haemophilus influenzae. Jam jautrūs yra ir aktinomicetai bei fuzobakterijos.

Bacitracinui atsparių mikroorganizmų štamų atsiranda labai retai.

Neomicinas veikia ir gramteigiamus, ir gramneigiamus mikroorganizmus, pvz., stafilokokus, protėjas, Enterobacter aerogenes, Klebsiella pneumoniae, salmoneles, šigeles, Haemophilus influenzae, pasterėles, Neisseria mengitidis, Vibrio cholerae, Bordetella pertussis, Bacillus anthracis, Corynebacterium diphtheriae, Streptococcus fecalis, Listeria monocytogenes, Escherichia coli, Mycobacterium tuberculosis. Jis slopina ir borėlijas bei Leptospira interrogans (L. icterohemorrhagicae).

Kartu vartojamų bacitracino ir neomicino antimikrobinis poveikis yra platus, tačiau pseudomonų, nokardijų, grybelių ir virusų jie neveikia.

Enteriniu arba parenteraliniu būdu bacitracinas ir neomicinas paprastai nevartojami. Baneocin odos miltelų arba tepalo vartojant lokaliai, organizmo įjautrinimo sisteminio poveikio antibiotikams rizika yra maža.

Baneocin toleruojamas gerai, kraujo, audinių arba sekreto komponentai jo neinaktyvuoja. Jeigu preparatu gydomas didelis pažeistos odos plotas, dalis veikliųjų medžiagų gali rezorbuotis ir sukelti sisteminį poveikį.

Baneocin galima gydyti infekcines ligas, sukeltas neomicinui arba (ir) bacitracinui jautrių mikroorganizmų. Baneocin tepalo poveikis sustiprėja, jeigu patepta odos vieta užrišama tvarsčiu.

Baneocin odos miltelių indikacijos

Ribotai išplitusi bakterijų sukelta odos infekcinė liga, pvz., paprastoji pūslelinė, juostinė pūslelinė (pūsliniai vėjaraupiai), šlapiuojanti užkrečiamoji impetiga, infekcinė blauzdų opa, infekcinė egzema, dėl vystyklų poveikio pasireiškęs infekcinis dermatitas. Bambos infekcijos profilaktika naujagimiams. Odos pažeidimas po chirurginės procedūros (pvz., pjūvio, prideginimo, epiziotomijos), tarpvietės plyšimas, ragados, šlapiuojančios žaizdos ar randai (Baneocin vartojamas kaip papildoma priemonė).

Baneocin tepalo indikacijos

Židininė odos infekcija, pvz., po furunkulo arba karbunkulo operacijos, barzdos srities folikulitas, gilusis folikulitas, pūlinis hidradenitas, periporitas, paronichozė. Ribotai išplitusi odos bakterijų infekcija, pvz., užkrečiamoji impetiga, užkrėsta blauzdų opa, antrinė egzemos, plėštinės žaizdos, pjūvio, nudegimo, įskaitant garais bei skysčiu, infekcija, bei infekcija po kosmetinės operacijos ar odos persodinimo (vaistas tinka ir gydymui, ir profilaktikai, juo galima patepti tvarsčius). Odos pažeidimas po didesnės arba mažesnės chirurginės procedūros (Baneocin tepalas vartojamas kaip pagalbinis vaistas). Užkrėstos žaizdos arba kūno ertmės (Baneocin tepalu suteptą tamponą galima įdėti į užkrėstą ertmę, pvz., į išorinį ausies kanalą, uždėti ant žaizdos ar operacijos vietos rando).

2. KAS ŽINOTINA PRIEŠ VARTOJANT BANEOCIN

Baneocin vartoti negalima: jeigu yra padidėjęs jautrumas (alergija) bacitracinui, neomicinui arba kitiems aminoglikozidams. jeigu yra sunkus didelio odos ploto pažeidimas, kadangi veikliosios medžiagos gali rezorbuotis ir sukelti toksinį poveikį klausai, t. y. kurtumą. jeigu Jums dėl širdies arba inkstų funkcijos nepakankamumo sutrikusi ekskrecija arba pažeistas prieangis ir (arba) sraigė ir veikliųjų medžiagų rezorbcijos kontroliuoti neįmanoma. jei trūkęs ausies būgnelis, vaistu patepto tampono negalima kišti į išorinį ausies kanalą. odos miltelių negalima berti į akis.

Specialių atsargumo priemonių reikia: jeigu vartojate gerokai didesnę nei rekomenduojama dozę, ypač gydant trofines opas. Tuomet būtina stebėti, ar dėl rezorbcijos neatsiranda toksinio poveikio inkstams ir (arba) klausai. Kadangi toksinio Baneocin poveikio galimybė žmonėms, kurių kepenų arba inkstų funkcija nepakankama, yra didesnė, todėl jiems prieš gydymą šiuo vaistu bei intensyvaus gydymo metu reikia atlikti šlapimo, kraujo ir klausos tyrimus. jeigu Jūs sergate ilgalaikiu lėtiniu vidurinės ausies uždegimu, kadangi gali pasireikšti toksinis poveikis klausai. Jeigu trūkęs ausies būgnelis, preparatu patepto tampono negalima kišti į išorinį ausies kanalą. jeigu Baneocin rezorbuojama, būtina stebėti, ar nepasireiškė nervų ir raumenų sinapsių blokada, ypač pacientams, kuriems yra acidozė, sunkioji miastenija arba kitokia nervų ir raumenų liga. Vaisto sukeltą nervų ir raumenų sinapsių blokadą šalina kalcis ir neostigminas. jeigu Baneocin vartojate ilgai, reikia sekti, ar nepradeda augti ir daugintis atsparūs mikroorganizmai, ypač grybeliai. Jei taip, reikia pradėti gydyti specifiniais preparatais. pasireiškus alerginei reakcijai arba atsiradus superinfekcijai, vaisto vartojimą reikia nutraukti.

Nėštumas Prieš vartojant bet kokį vaistą, būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Nėščioms moterims, kurioms veikliųjų Baneocin medžiagų rezorbcija įmanoma, šio vaisto reikia vartoti atsargiai. Neomicino, kaip ir kitų aminoglikozidinių antibiotikų, per placentos barjerą prasiskverbia. Jeigu motinos kraujyje aminoglikozidų koncentracija didelė, galimas vaisiaus sraigės pažeidimas.

Žindymo laikotarpis Prieš vartojant bet kokį vaistą, būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Žindančioms moterims, kurioms veikliųjų Baneocin medžiagų rezorbcija įmanoma, šio vaisto reikia vartoti atsargiai.

Vairavimas ir mechanizmų valdymas Baneocin poveikio gebėjimui vairuoti arba valdyti mechanizmus iki šiol nepastebėta.

Kitų vaistų vartojimas Jeigu vartojate arba neseniai vartojote kitų vaistų, įskaitant įsigytus be recepto, pasakykite gydytojui arba vaistininkui.

Jeigu vartojant kitokių aminoglikozidų arba cefalosporinų rezorbuojamos veikliosios Baneocin medžiagos, gali stiprėti toksinis poveikis inkstams. Toksinis poveikis klausai bei inkstams gali stiprėti ir tuo atveju, jeigu kartu su Baneocin vartojama diuretikų, pvz., etakrino rūgšties ar furozemido. Rezorbuotos veikliosios Baneocin medžiagos gali stiprinti narkotikų, anestetikų bei raumenis atpalaiduojančių preparatų sukeliamą nervų ir raumenų sinapsių blokadą.

3. KAIP VARTOTI BANEOCIN

Baneocin visada vartokite tiksliai taip, kaip nurodė gydytojas. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.

Pažeistą vietą reikia pabarstyti Baneocin odos milteliais arba patepti tepalu ir, jei reikia, užrišti tvarsčiu.

Suaugusiems žmonėms ir vaikams pažeistą vietą odos milteliais reikia pabarstyti 2 ‑ 4 kartus per dieną, o tepalu reikia tepti 2 ‑ 3 kartus per dieną.

Jeigu nudegė daugiau negu 20 kūno paviršiaus, Baneocin odos milteliais galima barstyti ne dažniau kaip 1 kartą per dieną, ypač ligoniams, kurių inkstų funkcija nepakankama, kadangi veikliosios medžiagos gali rezorbuotis. Lokaliai neomicino negalima vartoti daugiau negu po 1 g (tai atitinka 200 g Baneocin odos miltelių arba tepalo) per parą. Ilgiau nei 7 dienas tokia doze gydyti negalima. Vaisto vartojant pakartotinai, didžiausią paros dozę reikia mažinti perpus.

Jeigu manote, kad preparatas veikia per stipriai arba per silpnai, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.

Pavartojus per didelę Baneocin dozę Tokiu atveju būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Pamiršus pavartoti Baneocin Praleidus dozę, vėliau vietoj jos dvigubos dozės vartoti negalima. Toliau preparato reikia vartoti gydytojo nurodyta tvarka.

4. galimAS ŠALUTINIS poveikiS

Baneocin, kaip ir kiti vaistai, gali sukelti šalutinį poveikį.

Pavartotas ant odos, gleivinės arba į žaizdą, Baneocin paprastai toleruojamas gerai. Vaisto vartojant ilgai, gali pasireikšti alerginė reakcija: odos paraudimas, džiūvimas, išbėrimas, niežulys. Gydant lėtinę dermatozę (pvz., susijusią su kraujo sąstoviu) arba lėtinį vidurinės ausies uždegimą, Baneocin įjautrina organizmą kitiems vaistams, įskaitant neomiciną. Dėl to preparato veiksmingumas gali susilpnėti.

Alergija Baneocin paprastai pasireiškia kontaktine egzema, tačiau toks poveikis yra retas. Alergija neomicinui nėra labai būdinga: apie 50 jo sukeltos alerginės reakcijos atvejų būna susiję su kryžmine alergija kitiems aminoglikozidams.

Reikia nepamiršti, kad gydant Baneocin didelio odos ploto pažeidimą veikliosios medžiagos gali rezorbuotis ir sukelti sisteminį poveikį, pvz., prieangio ir sraigės pažeidimą, toksinį poveikį inkstams bei nervų ir raumenų sinapsių blokadą.

Jeigu atsiranda šiame lapelyje neminėtas šalutinis poveikis, pasakykite gydytojui arba vaistininkui.

5. KAIP LAIKYTI Baneocin

Laikyti vaikams nepasiekiamoje ir nepastebimoje vietoje.

Tepalą laikyti ne aukštesnėje kaip 25 C temperatūroje.

Odos miltelius laikyti ne aukštesnėje kaip 25 C temperatūroje, gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos ir drėgmės.

Ant dėžutės nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, preparato vartoti negalima.

6. KITA INFORMACIJA

Baneocin sudėtis

Veikliosios medžiagos yra bacitracinas ir neomicinas. Viename grame Baneocin odos miltelių ir tepalo yra 250 TV bacitracino cinko ir 5000 TV neomicino (sulfato pavidalu). Pagalbinės medžiagos. Odos miltelių pagalbinė medžiaga yra kukurūzų krakmolas. Tepalo pagalbinės medžiagos yra lanolinas ir minkštasis baltas parafinas.