1. KAS YRA DIPEPTIVEN IR NUO KO JIS VARTOJAMAS

Dipeptiven, kaip aminorūgščių tirpalo arba aminorūgščių, kurių reikia infuzuoti, papildo, vartojama tuo atveju, kai pacientams, kurių katabolizmas ir (arba) metabolizmas yra labai padidėjęs, maistinių medžiagų reikia tiekti infuzijos į veną būdu.

Jei ligonis maitinamas parenteraliniu būdu, infuzuotas dipeptidas N (2)-L-alanil –L- glutaminas organizme skyla į aminorūgštis glutaminą ir alaniną. Tokiu būdu organizmas aprūpinamas glutaminu. Atsipalaidavusios aminorūgštys kaip maistas patenka į jų sankaupos šaltinį ir, priklausomai nuo organizmo poreikio, metabolizuojamos.

Daugelis būklių, kurių metu pacientą reikia maitinti parenteraliniu būdu, yra susiję su glutamino trūkumu, todėl jį galima pašalinti, infuzuojant tirpalų, kuriuose yra glutamino.

Dipeptiven tiekiamas kartono dėžutėmis, kuriose yra dešimt buteliukų po 50 ml arba 100 ml koncentrato infuziniam tirpalui.

2. KAS ŽINOTINA PRIEŠ VARTOJANT DIPEPTIVEN

Dipeptiven vartoti draudžiama: - jeigu yra padidėjęs jautrumas (alergija) L-alanil-L-glutaminui. - jeigu Jūs sergate sunkiu kepenų ar inkstų funkcijos nepakankamumu (kreatinino klirensas mažesnis kaip 25 ml/min.). - jeigu Jūs sergate sunkia metaboline acidoze;

Specialių atsargumo priemonių reikia: - jeigu Jūs sergate kompensuotu kepenų funkcijos nepakankamumu. Tuo atveju rekomenduojama nuolat sekti kepenų funkcijos rodmenis.

Vartojant Dipeptiven, dėl galimo amonio koncentracijos padidėjimo kraujo serume reikia sekti elektrolitų kiekį, osmoliariškumą, rūgščių ir šarmų bei skysčių pusiausvyrą ir kepenų funkcijos rodmenis: šarminę fosfatazę, alaninaminotransferazę (ALT), aspartattransaminazę (AST). Be to, reikia nuolat sekti fermentų šarminės fosfatazės, alaninaminotransferazės (GPT), glutamino oksalo rūgšties transaminazės (GOT), bilirubino kiekį bei rūgščių ir šarmų pusiausvyrą.

Į kokią veną (centrinę ar periferinę) infuzuoti, priklauso nuo galutinio mišinio osmoliariškumo, kurio, jei infuzuojama į periferinę veną, didžiausia leistina riba yra apie 800 osm/l, tačiau ji labai keičiasi, priklausomai nuo paciento amžiaus, jo bendrosios bei periferinių venų būklės.

Ilgiau kaip 9 paras Dipeptiven gydyta retai.

Nėštumo laikotarpis Prieš vartojant bet kokį vaistą, būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Kadangi apie Dipeptiven poveikį nėščioms moterims duomenų nepakanka, jo vartoti nėštumo laikotarpiu nerekomenduojama.

Žindymo laikotarpis Prieš vartojant bet kokį vaistą, būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Kadangi apie Dipeptiven poveikį žindamoms moterims duomenų nepakanka, jo vartoti šioms moterims nerekomenduojama.

Vairavimas ir mechanizmų valdymas Tokių tyrimų duomenų nepateikiama.

Kitų vaistų vartojimas Sąveikos su kitais preparatais nepastebėta. Jeigu vartojate arba neseniai vartojote kitų vaistų, įskaitant įsigytus be recepto, pasakykite gydytojui arba vaistininkui.

3. KAIP VARTOTI DIPEPTIVEN

Dipeptiven visada vartokite tiksliai taip, kaip nurodė gydytojas. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją.

Preparatą galima maišyti tik su suderinamais tirpalais. Jį maišant su baziniu tirpalu ir infuzuojant, būtina laikytis aseptikos reikalavimų. Kitokių medžiagų į mišinį pilti negalima. Dipeptiven, sumaišyto su kitokiomis medžiagomis, laikyti negalima.

Atkimšus butelį, preparatą reikia vartoti nedelsiant. Patikrinus tirpalų suderinamumą, preparatas infuzuojamas į centrinę veną. Mišinių tirpalą, kurio osmoliariškumas yra apie 800 osm/l, reikia infuzuoti į centrinę veną. Dozavimas priklauso nuo katabolizmo sunkumo ir aminorūgščių poreikio. Maitinant ligonį parenteraliniu būdu, didžiausios aminorūgščių dienos dozės, t.y. 2 g /kg kūno svorio, viršyti negalima. Infuzuojant Dipeptiven, reikia apskaičiuoti, kiek į organizmą patenka alanino ir glutamino. Su Dipeptiven infuzuojamų aminorūgščių neturėtų būti daugiau kaip 20 bendro kiekio.

Vartojimo instrukcija Dipeptiven yra koncentruotas tirpalas, kurio neatskiesto infuzuoti negalima. Prieš vartojimą į aminorūgščių tirpalą koncentratą reikia pilti laikantis aseptikos reikalavimų, tirpale jį būtina gerai išmaišyti. Tirpalo likučius reikia išpilti. Dipeptiven infuzuojamas kartu su baziniu tirpalu. Viena Dipeptiven tūrio dalis maišoma su mažiausiai penkiomis bazinio tirpalo dalimis (pvz., 100 ml Dipeptiven ir mažiausiai 500 ml aminorūgščių tirpalo). Gydymo laikotarpiu didžiausia N (2)-L-alanil-L-gliutamino koncentracija turi būti 3,5 .

Paros dozė Per parą Dipeptiven reikia infuzuoti 1,5 ‑ 2 ml /kg kūno svorio (atitinka 0,3 ‑ 0,4 g N(2)-L-alanil-L-glutamino/ kg kūno svorio), vadinasi, pacientui, sveriančiam 70 kg, Dipeptiven reikia infuzuoti 100 ‑ 140 ml. Didžiausia Dipeptiven paros dozė yra 2 ml/kg kūno svorio (atitinka 0,4 g N(2)‑L‑alanil‑L‑glutamino/kg kūno svorio).

Toliau pateikiami duomenys, rodantys, kiek į organizmą su baziniu tirpalu turi patekti aminorūgščių.

Jei aminorūgščių per parą reikia 1,5 g/kg kūno svorio, tai infuzuojama 1,2 g aminorūgščių ir 0,3 g N(2)-L-alanil-L-glutamino /kg kūno svorio.

Jei aminorūgščių per parą reikia 2 g/kg kūno svorio, infuzuojama 1,6 g aminorūgščių ir 0,4 g N(2)‑L‑‑alanil-L-glutamino/kg kūno svorio.

Infuzijos greitis priklauso nuo bazinio tirpalo infuzijos greičio ir neturi viršyti 0,1 g aminorūgščių/kg kūno svorio per valandą.

Preparatą galima vartoti ne ilgiau kaip 3 savaites.

Pavartojus per didelę Dipeptiven dozę Kaip ir infuzuojant kitų tirpalų, preparato suleidus didesniu, negu rekomenduojama, greičiu, gali atsirasti šaltkrėtis, pykinimas ir vėmimas. Tokiu atveju infuziją reikia nedelsiant nutraukti.

4. GALIMAS ŠALUTINIS POVEIKIS

Dipeptiven, kaip ir kiti vaistai, gali sukelti šalutinį poveikį. Jei preparato vartojama laikantis nurodymų, nepageidaujamas poveikis nepasireiškia.

Jeigu atsiranda šiame lapelyje neminėtas šalutinis poveikis, pasakykite gydytojui arba vaistininkui.

5. DIPEPTIVEN LAIKYMO SĄLYGOS Laikyti vaikams nepasiekiamoje ir nepastebimoje vietoje. Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 C temperatūroje. Buteliukus laikyti dėžutėje. Ant kartono dėžutės ir buteliuko etiketės nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, preparato vartoti negalima.