1. KAS YRA DOXORUBICIN-TEVA IR KAM JIS VARTOJAMAS

Doksorubicinas yra antraciklinų grupės priešvėžinis preparatas. Jis išskirtas iš Streptomyces peucetius var. caesius kultūros. Tyrimų su gyvūnais metu vaistas veikė kai kurių minkštųjų audinių auglius ir kraujo vėžį.

Doksorubicinu vienu arba kartu su kitais vaistais nuo vėžio gydoma ūminė limfoleukozė, išskyrus ūminę mažai rizikingą vaikų limfoleukozę, ūminė mieloleukozė, Hodžkino ir ne Hodžkino limfoma, osteosarkoma, Evingo sarkoma, suaugusių žmonių minkštųjų audinių sarkoma, metastazavusi krūtų karcinoma, skrandžio karcinoma, smulkialąstelinis plaučių vėžys, neuroblastoma, Vilmso auglys, šlapimo pūslės karcinoma. Paviršinei šlapimo pūslės karcinomai gydyti vieno doksorubicino galima instiliuoti į šlapimo pūslę.

2. KAS ŽINOTINA PRIEŠ VARTOJANT DOXORUBICIN-TEVA

DOXORUBICIN-TEVA vartoti negalima: jeigu yra alergija (padidėjęs jautrumas) doksorubicinui arba bet kuriai pagalbinei DOXORUBICIN-TEVA medžiagai; jeigu yra kaulų čiulpų veiklos slopinimas; jeigu pacientas serga ūminiu kepenų uždegimu; jeigu pacientas serga širdies liga; jeigu moteris nėščia ar maitina krūtimi kūdikį; jeigu ankstesnio gydymo metu suvartota visa didžiausia doksorubicino arba kitokio antraciklino dozė. - jeigu yra šlaplės stenozė ir dėl to paciento neįmanoma kateterizuoti, šio vaisto į pūslę instiliuoti negalima. Doksorubicino nerekomenduojama instiliuoti ir tuo atveju, jeigu vėžys yra įsiskverbęs į šlapimo pūslės sienelę, yra šlapimo pūslės uždegimas arba jeigu šlapimo organuose yra infekcija.

Specialių atsargumo priemonių reikia: - Doksorubicino sudėtyje yra laktozės. - Doksorubicino sukeltas pykinimas, vėmimas ir gleivinės uždegimas dažnai būna labai sunkūs, todėl būtinas tinkamas jų gydymas. - Į raumenis arba po oda šio vaisto švirkšti negalima. Jeigu tirpalo patenka šalia venos, pasireiškia sunki, progresuojanti audinių nekrozė. Jeigu taip atsitinka, infuziją būtina tuoj pat nutraukti, o tirpalo likutį suleisti į kitą veną. Jei tokiu atveju į pažeistą veną srove suleidžiama izotoninio natrio chlorido tirpalo, į pažeistus audinius  kortikosteroidų ar 8,4 % natrio vandenilio karbonato tirpalo, o lokaliai vartojama dimetilsulfoksido, tam tikras terapinis poveikis galimas. Ligoniui būtina plastinės chirurgijos specialisto konsultacija, kadangi gali reikėti plačiai išpjauti pažeistus audinius. - Kadangi didėjant suvartotai dozei, palaipsniui didėja ir kardiomiopatijos rizika, bendrą 550 mg/m2 kūno paviršiaus dozę viršyti draudžiama. - Kardiomiopatijos rizikos veiksniai yra amžius (vyresni negu 70 metų arba jaunesni negu 15 metų žmonės) bei širdies liga. - Vaisto infuzuojant, gali atsirasti EKG pokyčių, įskaitant QRS komplekso voltažo sumažėjimą, pailgėti sistolės trukmė, sumažėti išstūmimo frakcija. - Ligoniams, kurie anksčiau buvo gydyti kitais antraciklinais, ciklofosfamidu, mitomicinu C arba dekarbazinu arba kurių tarpusienio organai buvo švitinti radioaktyviaisiais spinduliais, toksinis doksorubicino poveikis širdžiai gali pasireikšti nuo mažesnės, negu rekomenduojama, bendros dozės. - Doksorubicino infuzijos metu arba kelias valandas po jos galima sunki ūminė aritmija. - Prieš gydymą doksorubicinu, gydymo metu ir po jo reikia tirti širdies funkciją (pvz., daryti EKG, atlikti echokardiografiją, nustatyti išstūmimo frakciją). - Kadangi vaistas dažnai sukelia kaulų čiulpų veiklos slopinimą, būtina atidžiai tirti ligonio kraują. Stipriausias poveikis kraujo gamybai pasireiškia praėjus 10 – 14 parų po infuzijos. Po 21 paros kraujas paprastai tampa toks, koks buvo prieš vaisto leidimą Jeigu neutrofilų yra mažiau negu 2000 ląstelių/mm3, šiuo vaistu negalima nei pradėti gydyti, nei gydymo tęsti. Ligoniams, sergantiems ūmine leukoze, ši riba priklausomai nuo aplinkybių gali būti mažesnė. - Prieš gydymą ir jo metu reikia tirti paciento kepenų funkciją: nustatinėti alanino aminotransferazės, aspartato aminotransferazės, šarminės fosfatazės aktyvumą ir bilirubino kiekį kraujyje. - Doksorubicinas gali sukelti hiperurikemiją, todėl reikia matuoti šlapimo rūgšties kiekį kraujyje, ligonis turi gerti daugiau skysčių, t. y. mažiausiai 3 l/m2 kūno paviršiaus per parą. Jei reikia, galima vartoti ksantinoksidazės inhibitorių, pvz., alopurinolio. - Gydymo metu ir mažiausiai 3 mėnesius po jo reikia naudotis veiksmingomis kontraceptinėmis priemonėmis. - Vartojant doksorubicino, gali parausvėti šlapimas.

Kitų vaistų vartojimas Jeigu vartojate arba neseniai vartojote kitų vaistų, įskaitant įsigytus be recepto, pasakykite gydytojui arba vaistininkui. Jeigu prieš gydymą doksorubicinu arba jo metu ligonis vartoja kitokių antraciklinų, mitomicino C, dekarbazino, daktinomicino arba ciklofosfamido (dėl pastarojo vaisto duomenys yra prieštaringi), toksinis doksorubicino poveikis širdžiai būna stipresnis. Doksorubicinas gali sunkinti ciklofosfamido sukeltą hemoraginį cistitą. Medikamentas stiprina radioaktyviųjų spindulių sukeliamą poveikį. Pavartotas net ir praėjus ilgokam laikotarpiui po radioterapijos jis gali sukelti pavojingą švitinto ploto reakciją. Citochromo P 450 fermentų induktoriai, pvz., rifampicinas, barbitūratai, gali stimuliuoti doksorubicino metabolizmą, todėl gali silpnėti terapinis jo poveikis. Citochromo P 450 inhibitoriai, pvz., cimetidinas, gali slopinti doksorubicino metabolizmą, todėl gali stiprėti toksinis jo poveikis.

Nėštumas ir žindymo laikotarpis Prieš vartojant bet kokį vaistą, būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Klinikiniai duomenys rodo, kad nėštumo metu vartojamas doksorubicinas gali sukelti šalutinį poveikį vaisiui. Tyrimų metu gyvūnams medikamentas sukėlė ir embriotoksinį, ir teratogeninį poveikį. Nėštumo metu doksorubicino vartoti negalima.

Į motinos pieną vaisto patenka. Vadinasi, kūdikį žindančių moterų doksorubicinu gydyti negalima.

Vairavimas ir mechanizmų valdymas Kadangi doksorubicinu gydomiems ligoniams dažnai pasireiškia pykinimas ir vėmimas, todėl vairuoti arba valdyti mechanizmų nerekomenduojama.

3. KAIP VARTOTI DOXORUBICIN-TEVA

DOXORUBICIN-TEVA visada vartokite tiksliai taip, kaip nurodė gydytojas. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.

Prieš injekciją 10 mg doksorubicino miltelių reikia ištirpinti 5 ml, 50 mg  25 ml. 0,9  natrio chlorido tirpalo arba injekcinio vandens. Miltelius ištirpinus injekciniame vandenyje, paruoštą tirpalą rekomenduojama skiesti tokiu 0,9  natrio chlorido tirpalu, kad skiedinys būtų beveik izotoninis. Vaisto dozė priklauso nuo auglio rūšies, ligonio kepenų funkcijos ir kitų kartu vartojamų chemoterapinių preparatų.

Gydant vienu doksorubicinu, jo galima dozuoti vienu iš šių būdų: kas trys savaitės į veną injekuoti 60 - 75 mg/m2 kūno paviršiaus dozę; kas trys savaitės tris paras iš eilės į veną leisti po 20 mg/m2 kūno paviršiaus dozę .

Kartu su kitais citostatikais reikia vartoti 50 – 75 mg/m2 kūno paviršiaus doksorubicino dozę. Taip gydant, dėl adityvaus citostatikų poveikio galimas stipresnis kaulų čiulpų veiklos slopinimas.

Didėjant suvartotai dozei, palaipsniui didėja ir kardiomiopatijos pasireiškimo rizika, todėl bendrą 550 mg/m2 kūno paviršiaus dozę viršyti draudžiama. Gydant doksorubicinu būtina sekti EKG, echokardiografijos duomenis ir miego arterijos pulso kreivę. Jeigu QRS komplekso voltažas sumažėja 30 %. arba 5 % sutrumpėja išstūmimo frakcija, gydymą šiuo medikamentu reikia nutraukti. Pacientams, sergantiems širdies liga, vartojantiems širdžiai toksinį poveikį darančių vaistų nuo vėžio (ne antraciklinų), bei tiems ligoniams, kurių tarpusienio organai švitinti radioaktyviaisiais spinduliais, didžiausia bendra doksorubicino dozė yra 400 mg/m2 kūno paviršiaus. Jeigu bilirubino koncentracija kraujo plazmoje padidėja, vaisto dozę rekomenduojama mažinti taip: jeigu bilirubino yra 12 - 30 mg/l, vartoti pusę įprastinės dozės, jeigu daugiau negu 30 mg/l  ketvirtadalį.

Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, dozės mažinti paprastai nereikia.

Doksorubicino tirpalą reikia švirkšti iš karto arba nepertraukiamai infuzuoti į veną. Vaisto sušvirkštus, didžiausia koncentracija kraujyje būna didesnė, todėl gali pasireikšti stipresnis toksinis poveikis širdžiai. Į raumenis arba po oda doksorubicino leisti negalima. Geriausia vienkartinę dozę per 3 – 5 min. suleisti į infuzijų sistemą, kuria lašinama skysčių. Pacientams, kuriems toksinio poveikio širdžiai rizika yra didesnė, vienkartinę dozę geriau ne iš karto švirkšti į veną, bet per 24 valandas sulašinti. Vaisto infuzavus, terapinis veiksmingumas nesumažėja, o toksinis poveikis širdžiai gali pasireikšti rečiau. Tokiems ligoniams prieš kiekvieną dosorubicino injekciją reikia matuoti išstūmimo frakciją.

Dozavimas vaikams. Vaikus galima gydyti mažesne doksorubicino doze, kadangi jiems yra didesnė vėlyvojo toksinio poveikio širdžiai rizika. Galimas toksinis poveikis kaulų čiulpams. Stipriausiai jo funkcija slopinama 10 - 12 parą po injekcijos, tačiau ji greitai (greičiau negu suaugusių žmonių) atsigauna.

Paviršinė ar lokali (in situ) šlapimo pūslės karcinoma Rekomenduojama vienkartinė dozė yra 50 mg. Ji ištirpinama 50 ml izotoninio natrio chlorido tirpalo ir steriliu kateteriu instiliuojama į pūslę: gydymo pradžioje kas savaitę, vėliau  kas mėnesį. Optimali gydymo trukmė dar nenustatyta, ji gali trukti 6 - 12 mėnesių. Doksorubicino vartojant šiuo būdu, priešingai nei leidžiant į veną, nurodytos didžiausios bendros dozės galima nepaisyti, kadangi iš pūslės medikamento rezorbuojama labai mažai.

Jeigu manote, kad DOXORUBICIN-TEVA veikia per stipriai arba per silpnai, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.

Pavartojus per didelę DOXORUBICIN-TEVA dozę Ūminis doksorubicino perdozavimas pasireiškia labai sunkiais įprastiniais šalutinio poveikio simptomais, yač gleivinės uždegimu, leukopenija ir trombocitopenija. Per didelę dozę instiliavus į šlapimo pūslę, gali pasunkėti cistitas. Apsinuodijęs ligonis, onkologui prižiūrint, gydomas ligoninėje kaulų čiulpų slopinimą mažinančiomis priemonėmis, antibiotikais bei kraujo transfuzijomis. Jeigu viršijama rekomenduojama didžiausia bendra dozė (550 mg/m2 kūno paviršiaus), galima sunki kardiomiopatija ir širdies nepakankamumas. Tokiu atveju ligonį būtina tuoj pat pradėti tinkamai gydyti, pvz., širdies glikozidais, diuretikais. Suleidus labai didelę vienkartinę dozę, per 24 valandas gali pasireikšti miokardo degeneracija.

Pamiršus pavartoti DOXORUBICIN-TEVA Praleidus dozę, vėliau vietoj jos dvigubos dozės vartoti negalima. Toliau vaistą reikia dozuoti taip, kaip paskirta.

Nustojus vartoti DOXORUBICIN-TEVA Savo nuožiūra, pvz., dėl šalutinio poveikio, pertraukus ar per anksti baigus gydymą, liga gali atsinaujinti ir/ar progresuoti.

Jeigu kiltų daugiau klausimų dėl šio vaisto vartojimo, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.

4. GALIMAS ŠALUTINIS POVEIKIS

DOXORUBICIN-TEVA, kaip ir kiti vaistai, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms.

Doksorubicino poveikis, dėl kurio reikia riboti dozę, yra kaulų čiulpų funkcijos slopinimas ir toksinis poveikis širdžiai. Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai Dėl kaulų čiulpų slopinimo atsiranda laikina leukopenija, anemija ir trombocitopenija. Daugiausiai minėtų kraujo ląstelių kiekis sumažėja 10 - 14 parą po vaisto suleidimo.

Širdies sutrikimai Toksinis poveikis širdžiai pasireiškia aritmija, prasidedančia tuoj pat po injekcijos. Gali atsirasti EKG pokyčių, įskaitant T dantelio suplokštėjimą bei ST depresiją, kurie gali išlikti net 2 savaites. Kadangi didėjant suvartotai dozei didėja ir kardiomiopatijos pasireiškimo galimybė, todėl rekomenduojamą bendrą 550 mg/m2 kūno paviršiaus dozę viršyti draudžiama. Kardiomiopatijos rizikos veiksniai yra amžius (vyresni negu 70 metų arba jaunesni negu 15 metų žmonės). Ankstesnis gydymas mitomicinu C, ciklofosfamidu ar dekarbazinu arba jų vartojimas kartu su doksorubicinu sunkina šio medikamento sukeltą kardiomiopatiją. Toksinis doksorubicino poveikis širdžiai galimas net kelias savaites ar mėnesius po gydymo nutraukimo.

Virškinimo trakto sutrikimai Gali pasireikšti virškinimo trakto sutrikimas, įskaitant pykinimą, vėmimą ir viduriavimą. 5 - 10 parą po vaisto suleidimo gali atsirasti mukozitas (stomatitas ar ezofagitas).

Imuninės sistemos sutrikimai Kartais galima padidėjusio organizmo jautrumo reakcija, pvz., karščiavimas, urtikarija, anafilaksija.

Kepenų ir tulžies sistemos sutrikimai Kraujyje gali trumpam šiek tiek padidėti kepenų fermentų aktyvumas. Jeigu gydant doksorubicinu švitinamos kepenys, joms gali pasireikšti sunkus toksinis poveikis, kartais progresuojantis į cirozę.

Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai Doksorubicino instiliavus į šlapimo pūslę, gali pasireikšti hematurija, pūslės ir šlaplės dirginimas, stanga ir poliakiurija. Minėtas poveikis paprastai būna vidutinio sunkumo ir trumpalaikis. Kartais gali atsirasti hemoraginis cistitas, dėl to gali mažėti pūslės talpumas. Vartojant doksorubicino, gali parausvėti šlapimas.

Bendri sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimas Gali pasireikšti alopecija (paprastai ji būna laikina). Doksorubicinas stiprina audinių reakciją į radioaktyviųjų spindulių poveikį. Medikamento pavartojus praėjus kiek laiko po švitinimo, galima vėlyvoji audinių reakcija (recall). Jeigu doksorubicino infuzuojama greitai, gali parausti ligonio veidas. Gali pasireikšti tromboflebitas ir konjunktyvitas.

Jeigu atsiranda šiame lapelyje neminėtas šalutinis poveikis, pasakykite gydytojui arba vaistininkui.

5. KAIP LAIKYTI DOXORUBICIN-TEVA

Laikyti vaikams nepasiekiamoje ir nepastebimoje vietoje.

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 C temperatūroje. Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.

Paruošto iš miltelių tirpalo tinkamumo laikas yra 7 paros, jei preparatas laikomas ne aukštesnėje kaip 25 C temperatūroje. Paruošto iš miltelių tirpalo tinkamumo laikas yra 15 parų, jei preparatas laikomas 2 – 8 C temperatūroje (šaldytuve).

Ant buteliuko nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, preparato vartoti negalima. Vaistas tinka vartoti iki paskutinės nurodyto mėnesio dienos. Vaistų negalima išpilti į kanalizaciją arba išmesti su buitinėmis atliekomis. Kaip tvarkyti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko. Šios priemonės padės apsaugoti aplinką.

6. KITA INFORMACIJA

DOXORUBICIN-TEVA sudėtis

- Veiklioji medžiaga yra doksorubicino hidrochloridas. Jo viename buteliuke yra 10 mg arba 50 mg. - Pagalbinė medžiaga yra laktozė.

DOXORUBICIN-TEVA išvaizda ir kiekis pakuotėje

DOXORUBICIN-TEVA yra raudonai oranžiniai, sterilūs milteliai, tiekiami stikliniuose buteliukuose po 10 mg arba 50 mg.